Vyresnio amžiaus moterų sveikata: ką reikia žinoti


 
„Kalbant apie klimakso simptomus, snkstyvieji simptomai pasireiškia 85 proc. klimakterinio amžiaus moterų. Jiems priklauso vazomomotoriniai simptomai – karščio pylimas, gausus prakaitavimas, ypač naktį. Taip pat ir psichogeniniai simptomai, kada vyrauja prislėgta nuotaika, depresija, būdingas dirglumas, nemiga arba mieguistumas, pablogėja atmintis, vargina koncentracijos stoka, energijos trūkumas, panikos priepuoliai.
 
Klimakso tarpiniai simptomai: odos ir gleivinių atrofija, mažėjantis šlapimo pūslės sienelės audinių elastingumas, dirglioji šlapimo pūslė, šlapimo nelaikymas, dažni šlaplės ir šlapimo pūslės uždegimai, plaukų slinkimas, nagų lūžinėjimas, kaulų ir sąnarių skausmai. Taip pat vėlyvieji klimakso simptomai vystosi nuo pat menopauzės pradžios, tačiau išryškėja vėliau už kitus. Vyresnio amžiaus moterys dažniau serga osteoporoze, Alzheimerio liga, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, padidėja insulto tikimybė“, – teigia pašnekovė.
 
Pasak specialistės, met 15 proc populiacijos sudaro moterys po menopauzės. XX amžiaus pradžioje vidutinė moters gyvenimo trukmė buvo apie 50 metų, o pabaigoje pailgėjo iki 80 metų. Menopauzės pradžia išliko tokia pati – apie 51 metus (+ -2 metai). Daugiau nei trečdalis moters gyvenimo praeina po menopauzės. Pastebėta, kad rūkančioms, negimdžiusioms menopauzė atsiranda vidutiniškai 1 metais anksčiau. Ankstesnė menopauzė ir toms, kurioms pašalinta viena iš kiaušidžių ar kiaušidės cista. Menopauzė yra retrospektyviai nustatyta paskutinių savaiminių menstruacijų data praėjus 12 mėnesių nuo jų susilaikymo. Menopauzė – tai visiška mėnesinių pabaiga, nulemta kiaušidės funkcijos išsekimo (nutrūksta estrogenų gamyba). Dėl lytinių hormonų pusiausvyros sutrikimo, daugelį moterų pradeda varginti įvairūs simptomai, kurie ženkliai blogina gyvenimo kokybę.

3 psl. »

Komentarai