Vitamino D vasaros atsargos senka

Partnerio turinys
Šis turinys inicijuotas projekto partnerio
Vitamino D vasaros atsargos senka

Autorius: medicinos biologė Aistė Baltrušaitytė, „SYNLAB Lietuva“

 

Net 89 proc. lietuvių žiemą trūksta vitamino D. Įdomu tai, kad jo kiekis kraujyje išlieka 3–4 savaites, todėl vasarą iš saulės gautos šio vitamino atsargos pradeda sekti jau antroje spalio pusėje. Dalis žmonių rudenį mėgavimąsi saule pratęsia šiltuosiuose kraštuose. Tiesa, yra ir kitų būdų palaikyti rekomenduojamą vitamino D kiekį kraujyje, tačiau, pasak, „SYNLAB Lietuva“ medicinos biologės Aistės Baltrušaitytės, pirmiausia svarbu suprasti, kam ir kiek šio vitamino iš tiesų reikia.

 

Vitamino D trūksta 89 proc.

 

Apie vitamino D trūkumą kalbama nemažai – lietuviai žino, kad dėl šalyje vyraujančio klimato greičiausiai jo trūks. Tačiau kiek tiksliai jo vartoti, kas nutinka suvartojus per daug ar per mažai, informacijos nepakanka.

 

„Net 89 proc. vitamino D tyrimo rezultatų, atliktų „SYNLAB“ medicinos tyrimų laboratorijoje 2018 metais, nesiekė rekomenduojamos 75 nmol/l normos. O 67 proc. žmonių nustatytas rimtas vitamino D trūkumas, kuomet rodiklis buvo mažesnis nei 50 nmol/l“, – sako A. Baltrušaitytė.

 

Aktyvioji vitamino D forma, reikalinga tam, kad organizme būtų užtikrinta daugiau nei 3000 skirtingų procesų. Norint išvengti įvairių sveikatos sutrikimų patariama palaikyti optimalų vitamino D lygį organizme ištisus metus. Šio vitamino trūkumas nėra iš karto pastebimas. Todėl svarbu periodiškai atlikti tyrimus.

 

Pataria atlikti tyrimus

 

A. Baltrušytė teigia, kad kartas nuo karto reikėtų pasitikrinti vitamino D kiekį kraujyje, kad asmuo žinotų, kokią dozę vitamino D reikia vartoti, ar veikia pasirinktas preparatas, ar nėra vitamino D perdozavimo.

 

„Kokias vitamino D dozes reikės vartoti priklauso nuo to, kiek laiko praleidžiate saulėje ir koks Jūsų pradinis vitamino D kiekis. Jei kiekis optimalus, norėdami jį palaikyti rudens–žiemos laikotarpiu per dieną turime suvartoti 800–1000 vitamino D tarptautinių vienetų (TV). Jei lygis yra žemesnis ar labai žemas, priklausomai nuo reikšmės gali būti rekomenduojamos 2000–4000 TV dozės ar vienkartinė 40 000 TV dozė“, – teigia A. Baltrušaitytė. Tačiau, parenkant vitamino D preparatą ir dozę kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir asmens bendrą sveikatą, kitas esamas ligas.

 

Per didelės dozės – kenksmingos

 

Po dviejų ar trijų vitamino D vartojimo mėnesių reikėtų atlikti pakartotinį tyrimą ir, atsižvelgiant į pasikeitusias reikšmes, keisti vitamino D dozę. „Ilgalaikis vitamino vartojimas didelėmis dozėmis gali būti kenksmingas. Tarp visų SYNLAB laboratorijoje atliktų vitamino D tyrimų, 0,16 proc. žmonių nustatyta toksiška vitamino D reikšmė, didesnė nei 250 nmol/l. Toks vitamino kiekis skatina kalcio nuosėdų kaupimąsi organizme, sukelia pilvo skausmus, viduriavimą, galvos svaigimą, sutrikdo inkstų funkciją“, – įspėja A. Baltrušaitytė.

 

Didesnę nei vidutinę vitamino D dozę turėtų vartoti pagyvenę žmonės, sportininkai, žmonės, kurie dėl savo gyvenimo būdo ar dėl tam tikrų ligų yra linkę į vitamino D trūkumą. Visus šiuos atvejus svarbu aptarti su gydytoju, kad būtų teisingai parinkta reikiama dozė.

 

Kaip gauti vitamino D?

 

Vitamino D atsargos žmogaus organizme yra saugomos riebaliniame audinyje. Šviesiuoju metų laikotarpiu jų turėtų pakakti 6–8 savaitėms. Geriausias vitamino D šaltinis – vidurdienio saulė vasaros mėnesiais, kurios dėka žmogaus oda gamina šį vitaminą pati. Norint gauti reikiamą paros dozę pakanka 15–30 minučių pabūti saulėje atidengus veidą, rankas ir kojas. Tokios pat efektyvios yra žiemos kelionės į pietų kraštus.

 

Kasdieniame maiste yra ribotas vitamino D kiekis, todėl, prireikus, reikia vartoti vitamino D preparatus. Pirmenybę patariama teikti aliejiniams preparatams. Vitaminą D tirpus riebaluose, todėl geriau įsisavinamas vartojant su riebesniu maistu.

Komentarai

Ar žinote, kad...

JAV specialistai teigia, kad gripas gali kelti daug didesnį pavojų negu raupai ar juodligė – jie nustatė, kad esama ryšio tarp gripo ir mirtinų infarkto atvejų, ir tvirtina, jog su gripu susijusių mirčių esama keturis kartus daugiau, negu iki šiol teigta.

Kitas faktas