Indiferentinės gėlo vandens vonios maloniai gaivina organizmą. Šiltos – ramina, padeda įveikti nemigą.
 
Peršalus gerai padeda karštos vonios, bet tik tuo atveju, jei ligonio kūno temperatūra ne aukštesnė kaip 37 laipsniai. Karšta vonia skatina prakaitavimą, sušildo organizmą, stimuliuoja medžiagų apykaitą, atpalaiduoja raumenis.
 
Kad sergančiajam būtų lengviau prisitaikyti, pirmiausia jis turėtų atsigulti į vandenį, kurio temperatūra – 36 laipsniai. Paskui kojūgalyje į vonią reikėtų pamažu pilti karštą vandenį, kol jo temperatūra pakils iki 40 laipsnių. Gulėti tokioje vonioje galima nuo 5 iki 10 minučių. Procedūros metu ligonio galvą patariama pridengti nedideliu rankšluosčiu, suvilgytu šaltu vandeniu. Išlipęs iš vandens, jis turi kruopščiai nusausinti kūną, šiltai apsirengti ir gultis į lovą.
 
Vanduo veikia žmogaus organizmą ne tik kaip temperatūrinis, bet ir kaip mechaninis bei cheminis dirgiklis. Tai reiškia, kad jis ne tik gali mus sušildyti arba atvėsinti. Specialiuose dušuose ir voniose atliekamas masažas, vandens savybė tirpdyti įvairiausias medžiagas bei dujas užtikrina jo cheminį poveikį mūsų kūnui. Todėl į vonios vandenį ir dedama visokių priedų – druskų, žolelių, aromatinių ir putojančių priemonių, – kad padėtų įveikti nuovargį, depresiją, visokius negalavimus. Šiltos vonios, tinkamai parinkus minėtus priedus, gerina savijautą sergant sąnarių, nervų ligomis, osteochondroze, podagra. Jos padeda greičiau pasveikti po sunkių ligų bei traumų, didina organizmo atsparumą peršalimo ligoms ir šiaip gamtos kaprizams. Net ir parduotuvėje įsigytos – žinoma, kokybiškos, – vonios druskos paverčia maudymąsi vonioje ne tik maloniu, bet ir naudingu. Mat druskų garai teigiamai veikia viso organizmo būklę: jis atsipalaiduoja, raumenys patiria, kas tai yra ramybės būsena, ir sušyla. Dėl to druskų vonios rekomenduojamos žmonėms, kamuojamiems neuralgijos, egzemos ar psoriazės, lėtinių sąnarių ligų, sutrikus medžiagų apykaitai.