Virškinimo sutrikimai gali baigtis netgi reanimacijoje


 
Tyrimo būdai yra labai paprasti. Tie patys kraujo tyrimai arba gastrofibroskopija – paimama medžiaga ir žiūrima ar yra bakterija, ar ne. Kraujyje mes matome atsaką į bakteriją, t. y. antikūnus. Tiriant antikūnų titrą yra du metodai: kokybinis ir kiekybinis. Kokybinis tiesiog atsakys į klausimą „yra bakterija ar jos nėra?“. Kiekybinis tyrimo būdas parodys kiek stiprus yra atsakas, t. y. kiek tų antikūnų yra. Aš rekomenduočiau atlikti kiekybinį tyrimą. Jeigu mes gydysime nuo Helicobacter pylori bakterijos, tuomet reikia vertinti kaip kinta mūsų antikūnų titras ir ar gydymas yra veiksmingas.
 
Kaip žinia, virškinimo problemos gali išsivystyti iki onkologinių susirgimų. Ar šie onkologiniai susirgimai, skrandžio vėžys, kepenų vėžys, kyla dėl persivalgymo, nesveiko maisto, alkoholio, ar vis tik yra kitų priežasčių? Kokius laboratorinius tyrimus reikėtų atlikti, įtariant ir galvojant apie onkologinius susirgimus, kilusius dėl virškinamojo trakto sutrikimų?
 
Virškinamojo trakto onkologinių ligų priežastis yra lygiai tokia pati, kaip ir visų kitų onkologinių ligų. Tai visų pirma – genetika, gyvenimo būdas, dažnos ligos, lėtiniai uždegimai bei kiti susirgimai. Žinoma, dėl maisto gali sutrikti virškinimo traktas, atsirasti uždegimas ir visa ta grandinė iki onkologinės ligos. Dažniausiai būna skrandžio arba storosios žarnos vėžys. Retesnis yra pirminis kepenų vėžys, nes dažniausiai kepenyse atrandame kitų onkologinių ligų metastazes. Žarnyno vėžys, tikriausiai, nusineša daugiausiai gyvybių ir jis ilgą laiką yra visiškai nebylus. Mes jį pastebime, kai prasideda kraujavimas. Tik tada žmogus išsigąsta ir kreipiasi į medikus. Iš tikrųjų, reikėtų atkreipti dėmesį, jeigu jūsų šeimoje kažkas sirgo, profilaktiškai pasitikrinti. Jeigu viduriavimas keičiasi su vidurių užkietėjimu, taip pat atkreipkite dėmesį. Šiandien yra valstybės finansuojama programa – iFOB testas slaptam kraujavimui susekti. Mes galime kraujo visiškai nepastebėti, o simptomai išryškėja, kai yra peraugusios žarnyno sienelės, peraugę kiti organai, pradeda irti onkologinis navikas. Tuos tyrimus, kurie yra valstybės finansuojami, reikia pasidaryti būtinai. Žmonės turi žinoti ir išsitirti. Taip pat yra vėžio žymenys, bet juos turi įvertinti gydytojas. Žmogus jokiu būdu negali pats interpretuoti šitų kraujo tyrimų rezultatų, „pasigooglinti“ ir nuspręsti yra onkologinė liga ar ne. Tam yra medikai.

8 psl. »

Komentarai

Ar žinote, kad...

Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.

Kitas faktas