Kuo naudingos vaistažolės?

Siauralapio gauromečio lapuose randama daug biologiškai aktyvių medžiagų, taninų gleivių, alkaloidų, vitaminų, mikroelementų. Vitamino C jo lapuose tiek pat, kiek juoduosiuose serbentuose. Įvairiuose tyrimuose nustatytas įvairiapusis augalo gydomasis poveikis. Gaurometis slopina uždegimus, pasižymi raminamuoju poveikiu, netgi padeda nuo traukulių, lėtina piktybinių ląstelių augimą, teigiamai veikia širdies darbą, gerina prostatos veiklą. Liaudies medicinoje naudojama kaip arbata, gerinanti medžiagų apykaitą, „valanti“ odą, taip pat nuo galvos skausmų, raminanti, nemigai kankinant, esant įvairiems uždegimams virškinimo trakte, odoje, sergant ausų-nosies-gerklės uždegimais. Nuoviras ar antpilas efektyviai slopina įvairius gleivinių uždegimus, malšina skausmą.
 
Paprastieji raudonėliai – jau ne vieną amžių žinomi ir plačiai naudojami vaistiniai augalai. Seniausiai jų antpilu buvo gydomi virškinimo ir kvėpavimo organų sutrikimai. Iš šių augalų pagaminti preparatai turi antiseptinių, prakaitavimą skatinančių, atsikosėjimą lengvinančių, organizmą stiprinančių ir raminamųjų savybių.
 
Pelkinės vingiorykštės augalas vertingas tuo, kad turi stiprių priešuždegiminių ir priešvirusinių savybių. Jis kaupia salicilatus, į aspiriną panašias medžiagas, todėl yra natūralus aspirinas. Šioje žolėje yra vitamino C, karotinų, eterinių aliejų. Vingiorykštė priskiriama prie temperatūrą mažinančių ir reumatą gydančių vaistų, nes šio augalo lapų arbata veikia panašiai kaip aspirinas bei puikiai malšina skausmą. Vingiorykštė puikiai tinka esant peršalimui, gydant slogą, gripą, anginą, taip pat pūlinę anginą ir netgi bronchitą, laringitą ir įvairius virusinius susirgimus. Augalas gerai gydo sąnarius, tinka esant inkstų uždegimams.