Vasarą renkami vaistiniai augalai


 
Dirviniai asiūkliai
 
Dirvinis asiūklis – daugybę vardų turintis daugiametis sporinis augalas (dirvų eglutė, driežgegužė, eglikė, esukas, gandro pupa, gegutės duonelė, gegužės, gigelis, kežėtys, krekėsa, ožkabarzdis, piesčiukas). Tai visoje Lietuvoje paplitusi laukų piktžolė, gana dažnai naudojama liaudies medicinoje.

Asiūkliai pasižymi kraujavimą stabdančiu, priešuždegiminiu, diuretiniu poveikiu, tačiau vartoti tinka tik džiovinta žaliava. Iš asiūklių gaminami įvairūs užpilai, nuovirai ir homeopatiniai preparatai.
 
Šalpusnių lapai
 
Liepą ir rugpjūtį skinamų šalpusnio lapų arbata vartojama ne tik kvėpavimo takų ligoms, bet ir rožei gydyti. Pastaba: parudavę ir dėmėti lapai vartojimui netinka.
 
Kraujažolės
 
Tinka žaizdoms, jei kraujas bėga iš nosies. Reikia sutrinti lapų ir košelės įkišti į nosį. Šiek tiek palaikius padeda sustabdyti kraujavimą. Taip pat vartojama sergant opalige, norint sustabdyti kraujavimą virškinamajame trakte. Arbatoms renkami žiedai. Ši vaistažolė netinka, jei yra padidėjęs kraujo krešumas, pasireiškia alergija astrinių šeimos augalams.
 
Žąsinės sidabražolės
 
Padeda nuo viduriavimo. Senovėje šių vaistažolių arbatomis buvo gydomos ir skydliaukės ligos.
 
Gudobelės
 
Pasiskinkite ir pasidžiovinkite gudobelės uogų, nes tai vaistas nuo širdies ligų. Veikia raminamai, šiek tiek mažina kraujospūdį.
 
Spanguolės
 
Spanguoles galima ne tik šaldyti, bet ir džiovinti. Uogose nemažai vitamino C, taigi jos stiprina imuninę sistemą, tinka vartoti peršalus. Spanguolių arbata mažina karščiavimą ir kraujospūdį, padeda sureguliuoti skrandžio sulčių rūgštingumą.

3 psl. »

Komentarai