Vargina įtampa? Ši praktika padės išvengti nervinio išsekimo

Vargina įtampa? Ši praktika padės išvengti nervinio išsekimo
@ Shutterstock

Ekoterapija - dar kitaip vadinama gamtos terapija arba žaliąja terapija, yra taikomoji praktika ekopsichologijos srityje, kurią sukūrė Theodore Roszak. Ekoterapijos propaguotojai yra įsitikinę, kad žmonės yra gyvenimo tinklo dalis ir kad mūsų psichika nėra izoliuota ar atskirta nuo mus supančios aplinkos. Ekopsichologija yra pagrįsta sistemų teorija ir padeda ištirti žmonių ryšį su gamta. Kai kurie specialistai moko ir praktikuoja tik ekopsichologiją, kiti psichinės sveikatos specialistai įtraukia tam tikrus ekoterapijos aspektus į savo esamą praktiką. 

 

Greitas gyvenimo tempas, praradusi balansą nervų sistema, nuolatinis miesto triukšmas gali privesti prie psichologinių ligų, tokių kaip: depresija, nerimo priepuoliai, nervinis išsekimas. Viena iš pagrindinių šių ligų priežasčių – per trumpas laiko praleidimas gamtoje, intensyvus socialinių medijų ir mobiliųjų prietaisų naudojimas. Ekoterapijos šalininkai rekomenduoja atkurti ryšį su gamta - nors tiesioginis kontaktas su ja turi daug privalumų, žmonėms nereikia praleisti laiko žalioje aplinkoje, kad pajustų teigiamą gamtos poveikį. Keli tyrimai nustatė, kad vien gamtos žvilgsnis pro langą ar net gamtos nuotraukos gali pagerinti bendrą žmonių nuotaiką, psichinę sveikatą ir pasitenkinimą gyvenimu. Pavyzdžiui, žymaus šios srities tyrėjo Rogerio Ulricho atliktame tyrime širdies operacijos pacientai intensyviosios terapijos skyriuose galėjo sumažinti nerimą ir vaistų nuo skausmo poreikį, žiūrėdami nuotraukas, vaizduojančius medžius ir vandenį. Kitas tyrėjas Rachelė Kaplanas taip pat nustatė, kad biurų darbuotojai, žvelgiantys į gamtą pro langą, pranešė apie didesnį pasitenkinimą darbu ir gyvenimu nei tie, kurie tokio požiūrio neturėjo. Taigi, kokias praktikas galime įtraukti į savo kasdienybę, siekdami sumažinti psichologinį nuovargį ir psichologines problemas? 

 

Vaikščiojimas gamtos apsuptyje. Reguliariai vaikštantys žmonės serga rečiau nei mažai judantys – sumažėja tikimybė susirgti širdies ligomis, diabetu ar patirti insultą. Pietų Kalifornijos universiteto mokslininkai nustatė, jog po 15 minučių pasivaikščiojimo nervinė įtampa atslūgsta greičiau nei išgėrus silpnų raminamųjų. Ėjimas skatina smegenis išskirti endorfinų – cheminių junginių, kurie, sukurdami ramybės bei laimės pojūtį, palengvina skausmą bei atsipalaiduoja. 

 

Meditacija gamtoje: Ši meditacija vyksta natūralioje aplinkoje, pavyzdžiui, parke, dažniausiai – grupėse. Medituodami grupės nariai gali nustatyti tai, kas juos pritraukia gamtoje, ir tada skirti keletą minučių apmąstyti, kaip šis gamtos aspektas susijęs su jais ir ko jie gali iš to pasimokyti. 

 

Vaikščiokite basomis: Šiurkštus, dygus ar minkštas pagrindas dirgina padus, taip aktyvindamas taškus, stimuliuojančius visą organizmo veiklą. Skirtingi gruntai turi skirtingą poveikį: Minkšta žolė, šiltas smėlis, natūrali kilinė danga ramina nervų sistemą. Nelygi žemė, šlapia žolė saikingai veikia nervų sistemą. Karštas smėlis, aštrūs akmenėliai ją jaudina. Kai kurių specialistų nuomone, vaikščiodami basi atiduodame visą neigiamą energiją žemei ir „išvalome savo vidų“. 

 

Klausykitės vandens garsų: vandenyno arba jūros ošimas, upės čiurlenimas taip pat teigiamai veikia nervų sistemą, be to – visai nebūtina vykti prie vandens telkinio, jo skleidžiamą garsą galima girdėti per kompiuterį arba telefoną. Užmerkite akis ir įjunkite vaizduotę!

Komentarai

Ar žinote, kad...

Kaulai yra organizmo kraujo gamykla. Kas sekundę kaulų čiulpai pagamina 3 milijonus raudonųjų kraujo kūnelių

Kitas faktas