Uždegiminės žarnyno ligos - kliūtis kokybiškam gyvenimui

Uždegiminės žarnyno ligos - kliūtis kokybiškam gyvenimui

Viduriavimas, dažnai su krauju ir gleivėmis, pilvo skausmai, karščiavimas, vėmimas, pykinimas, žemas kraujo spaudimas, silpnumas, svorio netekimas – tai simptomai, kurie sergančiuosius uždegiminėmis žarnyno ligomis (UŽL) t.y. Krono liga ir opiniu kolitu lydi visą gyvenimą. Visuomenė mažai žino apie šiuos sveikatos sutrikimus, todėl viso pasaulio pacientai ir medikai garsiai apie tai prabyla gegužės 19-ąją. Pirmą kartą uždegiminių žarnyno ligų diena minima ir Lietuvoje.

Suserga jauni žmonės

Uždegiminės žarnyno ligos dažniausiai užklumpa jauname amžiuje – nuo 15 iki 35 metų. Lietuvoje šiomis ligomis serga apie 1200 – 1400 asmenų. Pasaulyje – apie 5 mln.

Ligos pradžia ypatingai sutrikdo gyvenimą jauniems žmonėms, baigiantiems studijas, pirmą kartą kreipiantis dėl darbo ar karjeros pradžioje. Liga dažnai sąlygoja neįgalumą ir ankstyvą nedarbingumą.

Sergant UŽL, išsivysto pakitimų ne tik virškinamajame trakte, bet ir kituose organuose: odos, akių, sąnarių pažeidimų. Šių ligų priežastys nežinomos, siejamos su imuninės sistemos sutrikimu. Opinis kolitas – tai storosios žarnos gleivinės ir pogleivio uždegimas su paviršiniu išopėjimu. Krono liga – tai storųjų ir plonųjų žarnų uždegimas, apimantis visą žarnos sienelę, tačiau pažeidimai pasitaiko ir visame virškinamajame trakte: skrandyje, burnos gleivinėje.

Užkerta kelią karjerai

"Ligai paūmėjus, žmogus yra nedarbingas, turi kuo daugiau ilsėtis, gulėti. Liga yra sekinanti, lydima komplikacijų, todėl dauguma pacientų nuovargį ir silpnumą jaučia nuolatos, net ir remisijos metu. Pritaikydami darbo sąlygas, keisdami darbdavių požiūrį ir užtikrindami pasitikėjimą darbuotoju, padėtume šiems ligoniams sėkmingai dirbti, siekti išsilavinimo, suteiktume galimybę netapti našta visuomenei", – asmenine patirtimi ir įžvalgomis dalijosi Lietuvos Respublikos Krono ir opinio kolito ligų draugijos prezidentas Gediminas Smailys.

2 psl. »

Komentarai

Ar žinote, kad...

Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.

Kitas faktas