Tvirtas kūnas, skaidrios mintys ir vidinė ramybė, arba kuo naudinga joga

Tvirtas kūnas, skaidrios mintys ir vidinė ramybė, arba kuo naudinga joga

Dažnai pamirštame, kad turime rūpintis ne tik savo kūno, bet ir proto gerove. Joga yra tas kelias, kuris moko, kaip suvienyti kūną ir protą, atrasti sielos ramybę, išmokti kontroliuoti mintis ir rasti laimę savyje, o ne išoriniuose dalykuose.

Apie jogos teikiamą naudą pasakoja jogos studijos „Integrali jogos mokykla“ mokytoja Lina Lila Čebatavičė.

„Žmogaus kūnas yra pritaikytas judėti. Kuomet jis tampa lankstesnis, protas taip pat tampa plastiškesnis. Kai mokomės išlaikyti kūno pusiausvyrą, išmokstame proto ir emocijų sutelktumo. Mūsų fizinis kūnas ir protas, mintys ir emocijos yra tiesiogiai susiję, todėl stiprinant kūną, tuo pačiu galime išmokti valdyti savo dvasinę bei emocinę energiją, išmokti ne tik išorinio, bet ir vidinio atsipalaidavimo“, – sakė mokytoja Lina.

Joga kūno tvirtumui ir lankstumui

Joga yra universali sistema, kurioje lavinamos visos fizinės žmogaus savybės, lankstumas, ištvermė, didėja statinė ir dinaminė jėga, gerėja koordinacija, stiprėja psichinė sveikata. Nuolatinė praktika su laiku padeda įgyti daugiau kūno lankstumo. Mokytoja Lina Lila pasakojo, kad dažnai žmonės tik pradėję užsiiminėti jogos praktika, nesugeba pasiekti delnais žemės ar pirštais kojų galų, tačiau bėgant laikui, tai padaryti darosi vis lengviau, kadangi atpalaiduojami raumenys, raiščiai, sausgyslės. Užsiėmimų metu dažnai viena asana (jogoje asana reiškia „padėtį, laikyseną“) stiprina arba tempia kelias raumenų grupes, todėl tai padeda greičiau stiprinti kūną nuo galvos iki kojų.

Vidinė ramybė ir susitelkimas dabartyje

Joga moko, kad tikrosios laimės ir gyvenimo sėkmės priežastys glūdi mūsų mintyse. Mūsų gyvenimo būdas ir patyrimai tiesiogiai priklauso nuo to, kaip mes mąstome. Tai, kas mes esame dabar, ką iki šiol pasiekėme, yra mūsų minčių rezultatas. Vaizduote mes kuriame savą malonumų ir skausmo pasaulį. Šios savybės kyla iš mūsų proto santykio su objektais, bet ne iš pačių objektų. Mokindamiesi valdyti savo kūną, mokomės valdyti ir vidinius savo pojūčius.

Mokytoja pasakojo, kad jogos užsiėmimu metu, mokiniai mokinami būti čia į ir dabar, sutelkti dėmesį į tai, ką daro. Taip mokomės ir gyvenime susitelkti į esamą akimirką, mažiau rūpintis dėl ateities ir atsiriboti nuo statiškos, nekintančios praeities.

Meditacijos metu mokinamės sumažinti minčių srautą, kad galėtume aiškiau jausti savo savastį, kuri yra laimė. Minčių srauto sumažinimas ir yra tikroji vidinė ramybė.

Kvėpavimas. Valome ir tonizuojame organizmą

„Pranajama (pranayama – kvėpavimo kontrolė) yra neatskiriama jogos dalis. Pranajama išvalo ir tonizuoja organizmą, švarina kvėpavimo takus, stimuliuoja kraujotaką. Ji masažuoja vidaus organus ir pagerina jų funkcijas, atpalaiduoja nervų sistemą, padeda pašalinti depresiją ir emocinį nestabilumą“, – pasakojo mokytoja Lina Lila.

Užsiėmimų metu atliekama pranajama tonizuoja visą psichikos sistemą ir praskaidrina protą. Jogos filosofijoje teigiama, kad protas yra vidinė pranos (prana – gyvybinė energija) išraiška, todėl valdydami praną, galėsime kontroliuoti savo protą.

Sveikatos stiprinimas ir vidaus organų veiklos gerinimas

Asanos įvairiapusiškai naudingos ir kūno, ir proto sveikatai. Jos sustiprina kūną ir pagerina lankstumą, stimuliuoja vidaus organus ir liaukas, atnaujina nervų sistemos ląsteles, pagerėja deguonies patekimas į audinius. Mentaliniame lygmenyje pagerėja koncentracija, išauga emocinė pusiausvyra, santaika su savimi, ramybė ir stabilumas.

„Nuolat praktikuojant jogą, mes patys imame keistis, keičiasi mūsų pasaulėžiūra. Tampame tolerantiškesni, ramesni, pozityvesni, gerėja gyvenimo kokybė. Gebame geriau valdyti savo emocijas, kasdienybėje matome daugiau džiaugsmo, išmokstame sukoncentruoti savo mintis, todėl tampa daug lengviau atlikti įvairias užduotis.

Atpalaiduotas protas atpalaiduotame kūne – natūrali būsena, prigimtinė teisė. Tik gyvenimo tempas priverčia tai pamiršti. Atsipalaidavimas padeda išlaisvinti milžiniškus energijos kiekius“, – pasakojo mokytoja.

Na, o jei norime, kad mūsų gyvenimas gerėtų, o joga greičiau atneštų teigiamus rezultatus, turime vadovautis triguba slapta vieno žinomiausių pasaulyje jogos ir meditacijos mokytojo Svamio Šivanando formule: „Praktikuok, praktikuok ir…. praktikuok!”.

Sėkmės praktikoje!

Komentarai

Ar žinote, kad...

Lietuvoje kasmet užregistruojama per 100.000 sezoninio gripo atvejų.

Kitas faktas