Owenui Howkinsui – 7-eri. Jis serga reta genetine liga, dėl kurios visi jo kūno raumenys nuolat įsitempę (kitaip – Schwartz-Jampel sindromas). Vaikas labai susikaustęs ir uždaro būdo, bet viskas pasikeitė, kai tėtis paėmė iš prieglaudos trikojį šunį Haatshį.
 
Šuo neteko kojos ir uodegos po nelaimingo atsitikimo – gyvūnas buvo pririštas ir paliktas prie geležinkelio bėgių. Veterinarai ilgai kovojo dėl nelaimėlio gyvybės. Jam teko patirti daug vargo ir išbandymų, kol pateko į Howkinsų šeimą.
 
Labai greitai berniukas ir šuo susidraugavo taip, kad tapo tiesiog neišskiriami – ir tai dar ne viskas. Anksčiau Owenas labai bijojo išeiti už namų ribų, atvirų erdvių, o ši baimė dar labiau sustiprėjo, kai berniukas ėmė lankyti mokyklą ir suprato, kad yra kitoks nei visi.
 
Dabar gi draugai vis daugiau laiko praleidžia ne namie: jie kartu keliauja ir pasivaikščioti, ir į parduotuvę. Berniukas, anksčiau bijojęs kalbėtis su kitais žmonėmis, dabar pats mielu noru visiems pasakoja apie savo bičiulį ir dega noru apsilankyti šunų parodoje.
 
Beje, Haatshis į šią šeimą pateko neatsitiktinai. Prieglaudoje jis praleido 15 mėnesių, ir visą šį laiką buvo rengiamas kaip pagalbininkas. Jis pateisino visus lūkesčius!