Sveikata reikalauja ne tik medikų, bet ir pačių pacientų atsakingo požiūrio

Partnerio turinys
Šis turinys inicijuotas projekto partnerio
Sveikata reikalauja ne tik medikų, bet ir pačių pacientų atsakingo požiūrio

Mokslas žmonijai suteikė galimybių sukurti gausybę vaistų, kurie gelbsti tiek įveikiant paprastesnius negalavimus, tiek kovojant su pačiomis sunkiausiomis ligomis. Tačiau, užuot teikęs naudą, net ir išganingiausias pagalbininkas gali pridaryti nemažai žalos. Savigyda, neatsakingas medikamentų, ypač antibiotikų, vartojimas – šie įpročiai neretai turi gerokai skausmingesnių padarinių, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

 

Antibiotikai su virusais nekovoja

 

Kaip primena Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Sveikatos technologijų vertinimo skyriaus vedėja, gydytoja, medicinos mokslų daktarė Rugilė Pilvinienė, bet kokius vaistus reikėtų vartoti tik tada, kai susergame ir be jų niekaip kitaip nebegalime apsieiti.

 

Tačiau tenka pripažinti, jog šiandien gyvendami pašėlusiu tempu ir susirgę norime kuo greičiau pasijusti geriau, kuo greičiau tapti darbingais. Tad natūralu, kad esant priemonėms, žmonės siekia jas naudoti, pripažino pašnekovė.

 

Dar blogiau, kai net menkiausia proga norima griebtis antibiotikų. Jų skyrimą, naudojimo racionalumą siekiantys gerinti mūsų šalies medikai, įsilieję į tam skirtą tarptautinį projektą „Happy Patient“, atkreipė dėmesį, jog išaugusį pacientų spaudimą skirti antibiotikus, medikai ypač jautė COVID-19 pandemijos metu.

 

Savo ruožtu specialistai atkreipia dėmesį: koronaviruso, kaip ir mums jau įprasto gripo, infekcija yra virusinės kilmės, tad antibiotikais negydoma – tokie vaistai veiksmingi tik esant bakterijų sukeltoms infekcijoms.

 

Tyrimų duomenys – iškalbingi

 

„Antibiotikai – tai cheminės medžiagos, kurios vienokiu ar kitokiu būdu geba sustabdyti bakterijų dauginimąsi arba jas sunaikinti. Todėl juos ir reikėtų vartoti būtent tada, kai nustatoma, jog žmogus serga bakterijų sukelta infekcine liga. Jai diagnozuoti tam tikrais atvejais atliekami atitinkami tyrimai. Jei liga nesunki, galima vartoti geriamuosius, jei sunki – skiriami leidžiamieji antibiotikai. Tačiau ar tokių vaistų reikia, ar ne, – išimtinai gydytojo priimamas sprendimas“, – komentavo R. Pilvinienė.

 

Specialistės teigimu, priemonės nevaldomam antibiotikų vartojimui riboti yra numatytos ir jos veikia: antibiotikai yra receptiniai, medikų išrašomi vaistai, tad šiaip užėjęs į vaistinę žmogus jų įsigyti negali.

 

Vis dėlto perteklinio antibiotikų vartojimo problema išlieka opi ne tik Europos, bet ir pasauliniu mastu. Kaip iliustruoja Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pateikiami duomenys, dėl neracionalaus šių medikamentų vartojimo sąlygotų priežasčių kasmet vien Europoje miršta apie 30 tūkst. žmonių.

 

Dar daugiau – 2019 m. paskelbta pirmoji sveikatos priežiūros darbuotojų žinių, požiūrio ir elgesio, susijusio su antibiotikų skyrimu, jų vartojimu ir atsparumu šiems vaistams, apžvalga pateikė duomenis, kurie taip pat neguodžia: net 75 proc. iš 18 tūkst. specialistų 24 ES šalyse pilnai nežinojo atsparumo antibiotikams pasekmių.

Savo ruožtu Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad nekeičiant antibiotikų vartojimo praktikos, artimiausiais metais didelė dalis šiandien skiriamų antibiotikų nebebus veiksmingi.

 

Vaistai praranda savo galią

 

„Didžiausia problema yra tai, kad perteklinis antibiotikų vartojimas susijęs su masiniu poveikiu bakterijoms, tai yra bakterijos išsiugdo rezistentiškumą – gebėjimą pasipriešinti antibiotiko poveikiui. Kai atsparios antibiotikams bakterijos ilgainiui pasklinda ir išplinta bendruomenėje, darosi labai sunku suvaldyti situaciją ir kovoti su bakterinėmis ligomis, kai to iš tiesų reikia“, – aiškino gydytoja R. Pilvinienė.

 

Pastaraisiais metais stebimas ypač didelis atsparumas antibiotikams, skirtiems gydyti šlapimo takų infekcijas, sepsį, lytiškai plintančias infekcijas bei kai kurias viduriavimo formas.

 

Verta neužmiršti, kad antibiotikai į mūsų organizmą gali patekti ne tik medikamentų pavidalu – dalį jų galime gauti ir per maistą, kadangi antibiotikai plačiai vartojami ir gyvulininkystės, paukštininkystės ar žuvininkystės ūkiuose.

 

Galiausiai dėl savo savybės kovoti su bakterijomis antibiotikai pasižymi ne vien šviesiąja puse – naudojamas vaistas tuo pačiu metu paveikia ne tik organizmui kenkiančias, bet ir gerąsias bakterijas, kurios vėlgi yra tarsi apsauginis skydas nuo įvairių infekcijų, imuninių susirgimų, net vėžio. Vokietijos mokslininkų atliktas tyrimas daugiau nei iškalbingas – jo metu nustatyta, kad po antibiotikų kurso normaliai organizmo mikroflorai atsikurti prireikia net 2–4 metų.

 

Paprasčiau užkirsti kelią priežasčiai

 

Bet kuriuo atveju antibiotikai turėtų būti skiriami labai atsakingai ir įvertinus visas pasekmes. Jei tokio gydymo būdo vis dėlto išvengti neįmanoma, vaistai turi būti vartojami griežtai laikantis juos lydinčių informacinių dokumentų bei medikų nurodymų, įspėja specialistai.

 

„Vaisto pakuotės lapelyje nurodoma, koks turėtų būti vartojimo dažnis, ar yra kažkokių įspėjimų, pavyzdžiui, dėl vartojimo kartu su kokiais nors maisto produktais ar dėl galimų nepageidaujamų reakcijų ir kita, – vardijo gydytoja R. Pilvinienė. Be abejo, antibiotikai taip pat turi būti vartojami atsižvelgiant į įtariamą infekcinės ligos sukėlėją, užtikrinant pakankamą dozę ir vartojimo trukmę.“

 

Todėl labai svarbu savavališkai ne tik nedidinti, bet ir nemažinti dozės ar visiškai nutraukti vaisto vartojimo, vos pasijutus kiek geriau – antraip ligos sukėlėjo gali nepavykti įveikti iki galo.

 

„Be to, turėtume nepamiršti, kad nuo kai kurių infekcinių ligų, tiek sukeltų virusų, tiek bakterijų, taip pat galima pasiskiepyti, – vieną patikimiausių ir veiksmingiausių kovos su ligų plitimu būdų primena VVKT atstovė. – O dėl galimų prevencijos bei gydymo klausimų visada pirmiausia reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.“

 

Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis.

Komentarai

Ar žinote, kad...

Vidutiniškai suaugęs žmogus turi apie 100 milijardų smegenų ląstelių, iš kurių apie 85000 prarandame kasdien. Jei visas savo smegenų ląsteles sujungtume į siūlą, jo užtektų nuo čia iki saulės ir atgal..

Kitas faktas