Sveikata pagal valandas

Sveikata pagal valandas

Mūsų protėviai žinojo, kad visiškai normalu, jog vienu dienos metu jaučiamės žvalūs, o po valandos kitos – jau mieguisti.

Tačiau šiuolaikiniai žmonės per nuolatinį skubėjimą pamiršta net ir tai, kaip smarkiai mūsų savijautą veikia organizmo bioritmai. O juk jeigu gyventume pagal juos, galėtume ne tik optimizuoti savo dienotvarkę, bet ir sulėtinti senėjimo procesą bei padidinti grožio procedūrų veiksmingumą.


Rezonansas su gamta

Dabartinis žmogus vis labiau tolsta nuo gamtos. Dauguma mūsų nė karto gyvenime nesame atsikėlę su saule, o gulamės gerokai po vidurnakčio, kartais išsiverčiame be miego visą parą ar dar ilgiau. Taigi organizmas, neturėdamas kito pasirinkimo, priprato prie nenormalaus režimo, sunkių emocinių krūvių – jis daro viską, kad neišsimuštume iš įprasto mums ritmo ir išlaikytume darbingumą. Taip, kaip reikalauja šiuolaikinis pasaulis. Tačiau tai, kad mūsų organizmas, kaip ir mes patys, prisitaikė prie to pasaulio užgaidų, dar nereiškia, jog iš naujo pertvarkėme savo vidinį mechanizmą – anaiptol.

Galima sakyti, kad kiekvienam mūsų įvesta tam tikra bioritmų programa, sinchronizuojanti organizmo veiklą su aplinkos pokyčiais – tokiais, kaip rytoj įvyksiantis laikrodžių persukimas į vasaros laiką, arba paprasčiausia metų laikų, net savaitės dienų kaita. Sujungti į vieną sistemą, bioritmai veikia kaip mechanizmas, reguliuojantis žmogaus organizmo gyvybines funkcijas.

Tačiau šiandien daugumos žmonių natūralūs vidiniai ciklai yra daugiau ar mažiau sutrikę. Iš pradžių tai pasireiškia nežymiais įprastiniais negalavimais, emociniu diskomfortu, sutrikusiu miegu. O baigtis gali rimtomis ligomis.

Laikas gydo

Dar XX amžiaus pradžioje mokslininkai susidomėjo žmogaus aktyvumo ir poilsio fazių kaita. Jie pradėjo vykdyti tyrimus, sudėtingus eksperimentus, ir taip gimė naujas mokslas – chronobiologija.

Chronobiologijos tikslas – studijuoti žmogaus bioritmų ir jo sveikatos tarpusavio ryšį, taip pat padėti atkurti nutrūkusias to ryšio gijas bei sugrąžinti gerą savijautą.

Biologiniai ritmai gali būti paros arba mėnesio, bet juos visus sudaro aktyvumo ir poilsio periodų kaita. Būtent ji užtikrina vidinių organizmo rezervų atnaujinimą. Tačiau didžiausią įtaką žmogui turi paros bioritmai, todėl itin svarbu per darbo dieną  dėmesingai stebėti savo sveikatos būklę. Nes žinias apie paros bioritmus galima panaudoti ne tik tam, kad išvengtumėte streso ir per didelių krūvių pasekmių. Žinant, kuris vidaus organas kuriuo paros metu yra darbingiausias, arba priešingai – pažeidžiamiausias, galima padidinti vartojamų vaistų veiksmingumą arba kaip tik  sumažinti jų dozes. Ne veltui sakoma – laikas gydo. Jis tikrai tai daro, kai žinai savo organizmo ypatumus.

7–9 valanda – skrandžio aktyvumo metas


Rytą dera pradėti pusryčiais, kuriems tiks visų įmanomų rūšių košės, taip pat patiekalai iš vaisių ir daržovių. O štai riebaus, kaloringo maisto derėtų atsisakyti. Mat rytais apykaitos procesai audiniuose būna sulėtėję – dėl tos pačios priežasties veidas gali būti paburkęs, patinęs (šio nemalonaus simptomo galima atsikratyti lengvu masažu).

Tokiomis valandomis reikėtų vengti fizinių krūvių, nes šiuo paros metu širdies smūgio tikimybė būna 70 procentų didesnė.

Rytinė cigaretė susiaurina kraujagysles labiau nei bet kuriuo kitu paros metu.

9–11 valanda – blužnies ir kasos aktyvumo metas

Sotūs pusryčiai, suvalgyti po 9 valandos, apsunkina skrandį ir sukelia nuovargio jausmą, nes kaip tik tuo metu skrandis ilsisi. Taip pat šiuo paros metu nereikėtų valgyti saldumynų, nes kai kraujyje padaugėja cukraus, kasa pradeda aktyviai darbuotis, kad jį sumažintų. Dėl to labai greitai užplūsta silpnumo jausmas, alkio jausmas nuslopinamas tik trumpam. Tačiau aktyvi blužnies – naujų kraujo kūnelių fabriko – veikla šiuo paros metu padeda organizmui kovoti su infekcijomis.

Šiomis ryto valandomis puikiai veikia trumpalaikė atmintis, gerai skaičiuojama. Aktyvuojasi medžiagų apykaita ir apsauginės odos funkcijos, todėl naudingos kosmetinės procedūros, skirtos odai drėkinti.

Įdomiausia tai, kad tas dvi paros valandas žmogus yra jautriausias kritikai ir abejingumui.

11–13 valanda – širdies aktyvumo metas

Šiuo paros laiku pasistenkite nenuvarginti organizmo fiziniais krūviais.

Smegenų darbas produktyviausias – tai geriausias metas atsakingiems sprendimams priimti, intelektualiai veiklai, dalykinėms deryboms.

13–15 valanda – plonojo žarnyno aktyvumo metas

Širdies veikla ir medžiagų apykaitos procesai sulėtėja, organizmo apsauginės funkcijos susilpnėja. Aktyviai dirba tik plonasis žarnynas, maisto virškinimo procese patiriantis pagrindinį krūvį. Tai geriausias metas pietums, nes itin sėkmingai virškinamas ir pasisavinamas baltyminis maistas.

Popietinį nuovargį ir tingulį įveikti padės 15–20 minučių poilsis arba pogulis. Bet jis neturėtų užsitęsti ilgiau kaip pusvalandį, antraip efektas bus priešingas.

Šiomis valandomis žmogaus kūno statinis krūvis būna itin mažas, todėl lengva atlikti bet kokias manipuliacijas su plaukais – vadinasi, idealus laikas apsilankyti pas kirpėją arba moterims pabandyti pačioms susikurti sudėtingą šukuoseną.

Aktyvuojasi pojūčių organai, užuojautos jausmas, supratingumas. Paaštrėja rega ir klausa.

15–17 valanda – šlapimo pūslės aktyvumo metas


16 valandą nepakenks suvalgyti šį tą saldaus – būtent šiuo paros metu kasa gamina daugiausia insulino, mažinančio cukraus kiekį organizme.

Tokiu laiku ir iki pat 19 valandos naudinga daug gerti. Ir ypač šlapimo išsiskyrimą skatinančių gėrimų, nes tai metas, kai šlapimo pūslės aktyvumo fazę keičia inkstų veiklos suaktyvėjimas.

Geriausiai atauga plaukai ir nagai.

Gerai veikia ilgalaikė atmintis: nesunku prisiminti seniai pamirštus įvykius arba įsiminti reikiamą informaciją.

Fiziniai krūviai ir mankšta būna itin veiksmingi – sportininkai tokiu paros metu gali pasiekti puikių rezultatų.

17–19 valanda – inkstų aktyvumo metas

Idealus laikas vakarienei. Tačiau neverta valgyti mėsos ir riebaus maisto – jie ilgai virškinami, todėl tampa papildomu krūviu kepenims ir tulžies pūslei.

Oda geriausiai reaguoja į kosmetines procedūras: tai kaukių, veido valymo, odos išlyginimo metas, nes viskas, ką šiomis valandomis užtepsite ant odos, duos naudos.

Intelektinio aktyvumo pikas.

18 valandą kepenys pakenčiamai toleruoja alkoholį.

19–21 valanda – kraujotakos aktyvumo metas

Po 20 valandos organizmas praktiškai nebegamina virškinimo fermentų, todėl sunkus maistas nevirškinamas – jis pragulės skrandyje visą naktį. Dėl to būtų naudinga suvalgyti šiek tiek vaisių.

Po 19 valandos geriau mažiau gerti – ypač prieš miegą. Itin kenksminga kakava ir pienas: šie gėrimai padaro daugiau žalos negu naudos, nes inkstai tiesiog nebespėja jų perdirbti.

Tokiu paros metu daugeliui vaikų geriausiai sekasi ruošti pamokas – net atsiranda susidomėjimas mokslais. Tai visai normalu ir susiję su suaktyvėjančia kraujotaka.

Šiomis valandomis mes galvojame apie viską, išskyrus miegą. Optimalus laikas masažui. 20 valandą geriau nesisverti, jei nenorite be reikalo susikrimsti, nes kaip tik tuo metu svarstyklės rodys didžiausią svorį. Nuo šio meto iki pat ryto neturėtumėte surūkyti nė vienos cigaretės – organizmui nepaprastai sudėtinga naktį skaidyti nikotino nuodus.

21–23 valanda – energijos kaupimo metas

Sulėtėja visų organizmo procesų aktyvumas.

23–1 valanda – tulžies pūslės aktyvumo metas

Susilpnėja protiniai gebėjimai, tampa sunkiau sutelkti dėmesį, todėl iš jokių mokslų tokiomis valandomis nebus naudos. Darbas naktinėse pamainose itin pavojingas žmonėms, turintiems bėdų dėl tulžies pūslės ir kepenų, nes abu šie organai praranda gamtos jiems skirtą laiką atsipalaiduoti ir dėl to patiria dar didesnius krūvius.

1–3 valanda – kepenų aktyvumo metas

Kepenys atsigauna ir valo organizmą tik naktinio miego metu.

Tai paros dalis, kai ne tik žmogaus darbingumas yra minimalus, bet ir nusilpsta rega, tampa sudėtingiau atskirti spalvas. Todėl nuo 2 iki 4 valandos ryto nederėtų sėstis prie automobilio vairo.

2 valandą mūsų kūnas tampa ypač jautrus šalčiui. Jeigu tokiu metu dar nemiegate, užplūsta slegianti nuotaika, o 3 valandą dvasinė būsena pasiekia žemiausią tašką. Žmonės, linkę į depresiją, dažnai tokiu laiku nubunda kamuojami blogos nuotaikos.

Nuo 1 iki 5 valandos nikotinas ir alkoholis ypač žalingi.

3–5 valanda – plaučių aktyvumo metas

Rūkantieji rytais paprastai kosti – tokiu būdu organizmas stengiasi atsikratyti kenksmingų svetimkūnių. Įdomus faktas: daug lengviau yra leistis į kelionę 3-ią nei 5 valandą ryto.

5–7 valanda – storojo žarnyno aktyvumo metas

Naudinga palaikyti sklandų storojo žarnyno darbą išgeriant stiklinę kambario temperatūros vandens arba suvalgius kelis džiovintus vaisius.

P. S.

Nematomų gijų, tūkstantmečius siejančių žmogaus organizmą su visata, nutraukti neįmanoma – tokios jos stiprios ir patikimos. Kaip jau minėta, tai, kad mums pavyko padaryti savo gyvenimą gerokai patogesnį, dar nereiškia, jog ėmėme ir apgavome gamtą ar savo prigimtį. Suprantama, gyventi griežtai pagal grafiką neįmanoma. Tačiau jei atsižvelgsite į kiekvienos savaitės dienos ypatumus, galėsite gana nesunkiai paskirstyti savo jėgas bei kontroliuoti emocijas.

Komentarai

Ar žinote, kad...

Širdies ir kraujagyslių ligos – sveikatos sutrikimas, kasmet nusinešantis daugiausia žmonių gyvybių.

Kitas faktas