Su šiuo žarnyno sutrikimu susiduria penktadalis žmonijos: dažna priežastis – stresas

Partnerio turinys
Šis turinys inicijuotas projekto partnerio
Su šiuo žarnyno sutrikimu susiduria penktadalis žmonijos: dažna priežastis – stresas

Apie 20 procentų pasaulio gyventojų turi dirgliosios žarnos sindromą (DŽS). Kai kurie apie tai žino, kiti spėlioja, kas jiems kelia tokius nemalonius simptomus, kaip pilvo skausmai ir žarnyno pūtimas, viduriavimas ir/ar vidurių užkietėjimas bei kiti virškinimo negalavimai. 

 

Šis sveikatos sutrikimas kamuoja tiek vyresniame, tiek jaunesniame amžiuje, o moterims pasireiškia dažniau nei vyrams (manoma, kad tam turi įtakos moteriškieji hormonai). Nors DŽS atsiradimo priežastys nėra aiškios, vis dėlto manoma, kad didelę įtaką tam daro žmogaus psichologinė būsena, nuolat patiriamas stresas bei įtemptas gyvenimas. Vis dėlto, kai kuriais atvejais esame ir kitų ligos atsiradimo priežasčių. 

 

Dažniausios DŽS atsiradimo priežastys: 

 

• 25 proc. atvejų DŽS išsivysto po persirgto gastroenterito – virškinimo trakto gleivinės uždegimo. 

 

• Stresas – viena iš dažnesnių veiksnių, lemiančių didesnį žarnyno aktyvumą. Maždaug pusė DŽS sergančių pacientų mano, kad jų simptomai atsirado ar paūmėjo po patirtos stresinės situacijos. Prie to prisideda ir sveikatai nepalankus gyvenimo būdas – nesubalansuota, nesveika mityba, žalingi įpročiai, pasyvus gyvenimas. 

 

• Genetiškai paveldėtas polinkis. 

 

Žingsniai, kaip sau padėti įtariant DŽS 

 

Kaip ir sergant kitomis ligomis, taip ir įtariant DŽS, pirmiausiai rekomenduojama pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju. DŽS neturi konkretaus gydymo, tačiau keičiant gyvenimo būdą ir vartojant tam tikrus preparatus įmanoma palengvinti jaučiamus simptomus. 

 

Jeigu visos kitos galimos nemalonius pojūčius sukeliančios ligos yra atmestos, galima skirti įvairius gydymo variantus, tačiau pirmiausiai visada rekomenduojama įvertinti savo gyvenimo būdą – nustatyti patiriamo streso lygį, peržiūrėti mitybos, fizinės veiklos ir alkoholio vartojimo įpročius. 

 

Probiotikai, kurie gali sumažinti varginančius simptomus. Dirgliosios žarnos sindromo atsiradimą lemia daug veiksnių, bet vienas labiausiai išaiškintų – žarnyno mikrobiotos disbalansas. Pastarasis gali sukelti padidėjusį žarnų sienelės pralaidumą, dėl ko ilgainiui atsiranda ir padidėjęs žarnų jautrumas bei skausmas. Teigiamas probiotikų poveikis mažinant dirgliosios žarnos simptomus pagrįstas moksliškai, todėl jei skundžiatės anksčiau įvardintais simptomais, probiotikai – vienas iš galimų variantų, kaip sau padėti. 

 

Mitybos pokyčiai. Kiekvienam žmogui svarbu pažinti savo organizmą ir kritiškai peržvelgti savo racioną. Kas tinka ir nesukelia jokių nemalonių pojūčių vienam, nebūtinai tiks kitam. Pavyzdžiui, kai kuriems žmonėms simptomai gali palengvėti sumažinus netirpiųjų skaidulų, randamų pilno grūdo duonoje, dribsniuose ir kruopose, vartojimą, kitiems atvirkščiai – didesnis skaidulų vartojimas gali būti susijęs su geresne savijauta. 

 

Užsiimkite aktyvia veikla. Stiprinkite imunitetą sportuodami ir laiką leisdami aktyviai. Specialistai teigia, kad sportas žarnynui daro gerą įtaką, kadangi sportuojant organizmas juda ir tokiu būdu gerina virškinimo sistemos darbą. Tam, kad sportas teiktų teigiamas emocijas, atraskite sau patinkantį užsiėmimą: tai gali būti paprastas pasivaikščiojimas ar bėgiojimas, joga, mankšta ar aerobiniai pratimai namuose bei kita maloni veikla. 

 

Venkite streso. Šio punkto nevalia ignoruoti. Stebėkite savo emocinę savijautą ir streso sukėlėjus, kurie daro įtaką DŽS simptomų pasikartojimams ar paūmėjimui. Kontroliuoti stresą galite įsivardindami konkrečias jo atsiradimo priežastis, taip pat streso numalšinimui gali padėti minėta fizinė veikla, kvėpavimo pratimai, meditacija, savęs palepinimas knyga, filmu ar naminėmis spa procedūromis, kokybiškas miegas, dienos režimas bei žalingų įpročių atsisakymas.

Komentarai

Ar žinote, kad...

Pasaulio sveikatos organizacijos specialistai prognozuoja, kad 2030 m. dažniausiai pasitaikanti liga pasaulyje bus depresija: šis sutrikimas pralenks net širdies ir kraujagyslių sistemos ligas.

Kitas faktas