Iki šiol žinoti vieninteliai vaistai profilaktiškai gydyti nuo insulto – vitamino K antagonistai (VKA). Dažniausiai vartotas preparatas buvo kraujo antikoaguliantas varfarinas. Šis vaistas lėtina kraujo krešumą ir maždaug iki dviejų trečdalių sumažina riziką, kad prieširdžių virpėjimo varginami žmonės susirgs insultu.

Tačiau, tyrimai atskleidė, kad varfarinu gydomi pacientai net tiksliai vartodami vaistus paprastai pusę laiko nepasiekia rezultato, kuris sumažintų riziką susirgti insultu, ir kartu padidina kraujavimo tikimybę. Be to, daugybė griežtų reikalavimų ir suvaržymų, įskaitant reguliarų stebėjimą ir mitybos apribojimus, gali paveikti paciento gyvenimo kokybę. Tiesą sakant, tik pusė ligonių, kenčiančių nuo prieširdžių virpėjimo, yra tinkamai apsaugoti nuo insulto.

Ateitis šviesi

Laimei, dabar pacientai gali būti gydomi ir kitokiais alternatyviais antikoaguliantais. Tai – pirmieji nauji geriamieji antikoaguliantai per 50 metų. Pacientai geria pastovią vaistų dozę. O tai reiškia, kad preparatai užtikrina nuspėjamą ir pastovią antikoaguliaciją, apsaugotą nuo nepageidaujamų „vaisto ir vaisto“, „vaisto ir maisto“ sąveikų.

Vadinasi, nauji geriamieji antikoaguliantai yra ne tik patogesni ir paprasčiau vartojami. Šie preparatai taip pat saugesni. Todėl visi asmenys, kuriems neseniai buvo diagnozuotas prieširdžių virpėjimas, dabar gali veiksmingai valdyti savo būklę.

Gyvenimo kokybė

Pasak prof. A. Puodžiukyno, gyvenimas, kontroliuojant prieširdžių virpėjimą, gali būti visiškai normalus.

„Kaip ir minėjau, prieširdžių virpėjimas primena žilus plaukus. Nebesi toks, koks buvai jaunystėje, tačiau gyvenimas nesustoja. Teisingai gydant prieširdžių virpėjimą, įmanoma gyventi visavertį gyvenimą. Savo pacientams sakau, kad jie greičiausiai jau netaps olimpiniais čempionais, bet tikrai gali būti fiziškai aktyvūs, bėgioti, važinėtis dviračiu, plaukioti, dirbti namuose ar sodyboje. Svarbiausia – nepersitempti. Tačiau ši taisyklė galioja ir nesergantiesiems prieširdžių virpėjimu. Visada sakau savo pacientams, kad nėra nieko naudingesnio sveikatai ir širdžiai už fizinę kultūrą ir nieko žalingesnio už sportą“, – šypsojosi Kardiologijos klinikos širdies aritmijų sektoriaus vadovas.