Specialistas: tinkamai neparuošę kūno fiziniam krūviui, nenustebkite patyrę traumą

Specialistas: tinkamai neparuošę kūno fiziniam krūviui, nenustebkite patyrę traumą
@ Shutterstock

Vis daugiau lietuvių atostogoms renkasi aktyvų poilsį. Remiantis „Kantar TNS“ pernai rudenį atliktos apklausos duomenimis, net 40 proc. lietuvių slidinėja. Vis dėlto neretai tinkamai nepasiruošę poilsiautojai iš tokių atostogų namo grįžta su traumomis – patemptais raiščiais, sužalotais sąnariais ar, dar blogiau, sugipsuotomis rankomis ir kojomis.

Pasak Vilniaus „Perfectus clinica“ gydytojo traumatologo Tomo Vorobjovo, nepasiruošimas aktyviam sportui traumų tikimybę padidina ne tik slidinėjant, bet ir bėgiojant, žaidžiant krepšinį, tenisą ar užsiimant kitomis sporto šakomis.

„Pirmąkart vykstantiems į kalnus patarčiau pasirinkti fizinį krūvį pagal galimybes ir nepersistengti. Šis patarimas galioja ir pavasarį nusprendusiems keisti gyvenimo būdą bei pradėjusiems bėgioti lauke ar sportuoti treniruoklių salėje. Neretai tenka sulaukti 30-40 m. vyrų ir moterų, kurie visą gyvenimą aktyviai nesportavę staiga nutaria bėgti pusę maratono, po kurio pas mus ateina gydytis sužeistų kelių, išsuktų čiurnų, skaudančių sąnarių ar patemptų raiščių“, – pasakoja gyd. T. Vorobjovas.

Todėl pradėti sportuoti reikia iš lėto, palengva didinant krūvį. Nemažiau svarbu – tinkamas apšilimas prieš treniruotę ir raumenų tempimo, atpalaidavimo pratimai po jos. Tai, anot gydytojo, esminiai dalykai, padedantys gerokai sumažinti įvairių traumų tikimybę.

Gydymui pasitelkia natūralias organizmo savybes

Vis dėlto ką daryti jau patyrus traumą ir norint atsigauti greičiau? Gydytojas ortopedas traumatologas teigia, kad norėdami greitesnių rezultatų profesionalių sportininkų gydytojai jau kurį laiką aktyviai naudoja regeneracinės medicinos technologijas. Anot specialisto, medicinai sėkmingai „įdarbinus“ žmogaus savybę atkurti susidėvėjusius arba pažeistus audinius, organus, efektyviausias vaistas gali būti paties žmogaus kraujas, tiksliau, specialiu būdu išgauta jo plazma.

2 psl. »

Komentarai

Ar žinote, kad...

Tyrimais nustatyta, miego metu knarkia net 40 proc. suaugusiųjų. Įvairios statistikos pateikia skirtingus duomenis, tačiau viena – neginčijama, knarkiančių vyrų yra du ar net tris kartus daugiau nei moterų.

Kitas faktas