Skiepytis nuo koronaviruso labiausiai nori vyresni žmonės

Skiepytis nuo koronaviruso labiausiai nori vyresni žmonės
@shutterstock

Vakcinos nuo koronaviruso sukūrimo labiausiai laukia vyresnio ir pensinio amžiaus Lietuvos gyventojai. 46-55 m. amžiaus grupėje skiepytis ketina 79 proc., o 56 m. ir vyresnių gyventojų grupėje – 74 proc. žmonių. Tuo tarpu kas septintas visų amžiaus grupių Lietuvos gyventojas nuo šio viruso nesiskiepytų. 

 

Iš viso nuo koronaviruso skiepytųsi daugiau nei du trečdaliai mūsų šalies gyventojų. Tiesa, didelė dalis jų tai darytų tik tuo atveju, jei vakcinos kaina būtų priimtina arba ši procedūra būtų kompensuojama valstybės lėšomis. 

 

Tokias visuomenės nuostatas atskleidė reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa, atlikta „Gintarinės vaistinės“ užsakymu kovo mėnesį apklausus 1009 šalies gyventojus. 

 

Senjorai – pirmieji, kurie skiepytųsi 

 

Pasak „Gintarinės vaistinės“ produktų skyriaus vadovo, vaistininko Martyno Gelžinio, tai, kad dauguma senjorų sako esantys pasiryžę pasiskiepyti nuo COVID19 infekcijos, kad tik sumažintų riziką užsikrėsti šiuo virusu, rodo didėjantį jų supratingumą. 

 

„Senjorų sąmoningumas gerokai išaugęs – vis daugiau vyresnių žmonių vaistus karantino laikotarpiu perka nuotoliniu būdu padedant savanoriams arba artimiesiems ir nerizikuoja patys eidami į vaistinę. Prie teigiamo požiūrio į skiepus nuo koronoviruso prisidėjo ir tai, kad tarp šalies senjorų jau susiformavęs įprotis kasmet skiepytis nuo gripo. Vyresnio amžiaus gyventojai nuo gripo skiepijasi kur kas dažniau nei jaunesni žmonės – tam įtakos turi ir tai, kad 65 metų ir vyresniems žmonės gripo vakcina yra kompensuojama valstybės“, – sako M. Gelžinis. 

 

Vyriausių gyventojų grupėje yra didžiausia dalis žmonių, kurie skiepytųsi nepaisydami to, ar vakcina būtų kompensuojama ar ne – taip teigė 31 proc. gyventojų, vyresnių nei 56 metų. Visose amžiaus grupėse taip manančių yra 25 proc. 

 

Be jokių išlygų ketinančių skiepytis daugiausia tarp ūkininkų (46 proc.), aukščiausio ir vidutinio lygio vadovų (35 proc.) ir didžiausias pajamas – daugiau nei 700 eurų vienam šeimos nariui – gaunančių asmenų (34 proc.). 

 

Didžiausi priešininkai – mažiausio išsilavinimo gyventojai 

 

4 proc. gyventojų apklausos metu teigė nuo koronaviruso nesiskiepysiantys patys ir kitiems patarsiantys vengti šių skiepų. Tokių kategoriškų skiepų priešininkų daugiausia tarp mažiausią išsilavinimą – nebaigtą vidurinį – turinčių asmenų (8 proc.), taip pat tarp studentų ir moksleivių (9 proc.) ir tarp pensininkų (7 proc.). 

 

„Dalis kategoriškai prieš skiepus nuo koronaviruso nusiteikusių gyventojų paprasčiausiai gali netikėti šios grėsmės realumu. Visame pasaulyje psichologai diskutuoja, kodėl iki šiol vis dar turime tiek žmonių, netikinčių koronaviruso tikrumu. Manoma, kad tai yra natūrali reakcija į nežinomą grėsmę, be to, prie mitų kūrimo prisidėjo didžiulė informacijos šia tema gausa, socialiniuose tinkluose parazituojančios netikros naujienos ir žmonių polinkis dalintis antakius kilstelti verčiančia informacija. Žinoma, tam įtakos turi ir pastaraisiais metais išpopuliarėjęs antivakcininis judėjimas“, – komentuoja M. Gelžinis. 

 

11 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų įvardijo patys nesiskiepysiantys, tačiau kitiems jokių rekomendacijų neteiksiantys, kad kiekvienas galėtų priimti sprendimą pasikliaudamas tik savo nuomone bei įsitikinimais. Daugiausia taip teigiančių 26-35 m. ir 36-45 m. amžiaus grupėse – atitinkamai 16 ir 15 proc. 

 

Į vaistinę – pasiskiepyti? 

 

Sukurti vakciną nuo koronaviruso, anot M. Gelžinio, tėra vienas žingsnis, kurio tikslius terminus įvardinti šiais dienai neįmanoma. Antras – paskatinti gyventojus pasiskiepyti ir išvengti pakartotinio infekcijos protrūkio bei suteikti sąlygas tai padaryti. 

 

Vienas iš galimų būdų, kaip pasiruošti suteikti šią paslaugą milžiniškam kiekiui žmonių yra pasitelkti ne tik sveikatos priežiūros įstaigas, bet ir išnaudoti vaistinių pajėgumus, įtraukiant vaistininkus į visuomenės edukaciją. 

 

„Masiniam šalies skiepijimuisi nuo koronaviruso turėtume pradėti ruoštis jau dabar, nors rinkoje dar ir neturime vakcinos. Tokiu būdu galėsime užtikrinti, kad visi norintieji pasiskiepyti galės tai padaryti nedelsiant ir saugiai. Vienas iš variantų – pasinaudoti turimu vaistinių tinklu, kuris Lietuvoje yra vienas tankiausių visoje Europos Sąjungoje. Remiantis kitų šalių, pavyzdžiui, Airijos ir Portugalijos, praktika matome, kad vakcinacija vaistinėse į sveikatos sistemą atvedė daugiau pacientų ir padidino skiepijimo mastus“, – teigia „Gintarinės vaistinės“ atstovas.

Komentarai

Ar žinote, kad...

Vidutiniškai suaugęs žmogus turi apie 100 milijardų smegenų ląstelių, iš kurių apie 85000 prarandame kasdien. Jei visas savo smegenų ląsteles sujungtume į siūlą, jo užtektų nuo čia iki saulės ir atgal..

Kitas faktas