Šie ženklai signalizuoja apie skrandžio vėžį: tai viena dažniausiai diagnozuojamų onkologinių ligų

Skrandžio vėžys pirmą kartą buvo aprašytas dar 3000 metų prieš mūsų erą Egipte. Jau tuomet buvo žinoma, kad ši liga lemia lėtą ir sunkią mirtį. Iki šių dienų skrandžio vėžys yra viena dažniausiai diagnozuojamų onkologinių ligų pasaulyje. Apie tai kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja gastroenterologe, endoskopuotoja Agne Dikčiūte.

 

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis 2020 metais skrandžio vėžys buvo penktoje vietoje pagal naujų atvejų skaičių ir ketvirtoje vietoje pagal mirčių nuo onkologinės ligos skaičių pasaulyje. Lietuvoje skrandžio vėžys užima penktą vietą pagal naujai diagnozuotų atvejų skaičių lyginant su kitomis onkologinėmis ligomis.

 

Lietuva, pagal sergamumą skrandžio vėžiu, yra trečia Europoje ir nusileidžia tik Baltarusijai ir Rusijai. 2020 metais sergamumas ir mirtingumas nuo skrandžio vėžio Lietuvoje viršijo Europos vidurkį. Nors ankstyvoji šios ligos diagnostika ir gydymas yra įmanomas, dažniausiai skrandžio vėžys diagnozuojamos jau vėlyvose stadijose.

 

Kur daugiausia sergančių?

 

Skrandžio vėžio paplitimas pasaulyje nevienodas. Didžiausias sergamumas skrandžio vėžiu yra rytų Azijoje, rytų Europoje ir pietų Amerikoje. Manoma, kad netolygų skrandžio vėžio paplitimą lemia geografiniai, etniniai, socialiniai ir ekonominiai faktoriai. Netolygus sergamumas įvairiose pasaulio vietose aiškinamas aplinkos poveikiu naviko išsivystymui.

 

Helicobacter pylori infekcija

 

Vienas iš aplinkos veiksnių yra Helicobacter pylori infekcija. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė šią bakteriją neabejotinu karcinogenu. H. pylori bakterija skrandyje sukelia atrofinį gastritą, kuris progresuoja į žarninę metaplaziją, paskui į displaziją ir galiausiai į skrandžio adenokarcinomą – skrandžio vėžį.

 

Potencialus sinergistinis efektas pastebėtas tarp H. pylori infekcijos ir didelio kiekio druskos maiste. Sūrus maistas pažeidžia skrandžio gleivinę ir sudaro palankias sąlygas H. pylori dauginimuisi. Šiuolaikinė H. pylori diagnostika patvirtina bakterijos buvimą organizme ir leidžia skirti gydymą antibakteriniais vaistais. Sėkmingas H. pylori gydymas sumažina riziką sirgti skrandžio vėžiu net iki 6 kartų.

 

Problemos skrandžio gleivinėje

 

Pažeistą skrandžio gleivinę lengviau paveikia karcinogenai. Vienas iš pavojingiausių karcinogenų yra N-nitrozo junginiai. 40 – 75 % N-nitrozo junginių pasigamina žmogaus kūne. Su maistu gaunami nitratai absorbuojami skrandyje ir išskiriami su seilėmis. Burnos bakterijos juos redukuoja iki nitritų. Nitritai gali reaguoti su aminais, amidais ir aminorūgštimis, sudarydami N-nitrozo junginius. N-nitrozo junginiai, patekę į virškinimo traktą, pažeidžia ląstelių DNR, o tai lemia normalios skrandžio gleivinės transformaciją į navikinį audinį.

 

Nitratų gauname gerdami užterštą vandenį, valgydami neekologiškas daržoves bei vaisius, vartodami mėsą ir sūrį kuriuos gaminant naudojami nitratai. Rinkdamiesi sveikatai palankius maisto produktus, valgydami daugiau vaisių ir daržovių bei maisto produktų turtingų vitaminu A, vitaminu C ir folio rūgštimi sumažinsime riziką sirgti skrandžio vėžiu.

 

Pasireiškia ne iškart

 

Skrandžio vėžys – klastinga liga. Apie pusę pacientų, sergančių ankstyvųjų stadijų skrandžio vėžiu, jokių skundų neturi. Ligai progresuojant, atsiranda daugybė ne tik tiesiogiai su virškinimo sistema susijusių simptomų.

 

· Pilvo skausmas ir diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje vargina apie pusę vėlyvųjų stadijų skrandžio vėžiu sergančių pacientų.

· Didžioji dalis pacientų taip pat pastebi ir svorio mažėjimą, kurį lemia nepakankamas kalorijų gavimas su maistu. Dažnai nepakankamos mitybos priežastis yra sutrikęs ryjimas – disfagija. Disfagija dažniau jaučiama sergant viršutinės skrandžio dalies naviku, kai navikinės masės užima didžiąją stemplės spindžio dalį. Jei navikinės masės užima didžiąją skrandžio tūrio dalį, atsiranda ankstyvas sotumo jausmas, pykinimas, gali būti ir vėmimas.

· Sergant apatinės skrandžio dalies naviku sutrinka skrandžio išsituštinimas po valgio ir vystosi gastrostazė. Agresyvi skrandžio vėžio forma linitis plastica infiltruoja skrandžio sieną, todėl sutrinka skrandžio gebėjimas išsitempi valgio metu. Suvalgius nedidelį maisto kiekį, dėl nepadidėjančio skrandžio tūrio, jaučiamas ankstyvas sotumo ir nevirškinimo jausmas.

· Penktadaliui pacientų skrandžio vėžys pasireiškia kraujavimu. Neintensyvus kraujavimas lemia anemijos išsivystymą, kuri pasireiškia bendru silpnumu, greitu nuovargiu ar dusuliu.

 

Kaip plinta skrandžio vėžys?

 

Simptominis navikas dažnai jau būna išplitęs. Skrandžio vėžys plinta lokaliai į gretimus audinius ir metastazuoja į toliau esančius organus. Skrandžio vėžio metastazės dažniausiai randamos kepenyse, pilvaplėvėje, kiaušidėse ir limfmazgiuose.

 

· Vėžiui metastazavus į kepenis, galima užčiuopti padidėjusias kepenis po dešiniu šonkaulių lanku.

· Navikinėms masėms sutrikdžius tulžies nutekėjimą tulžies latakais atsiranda gelta.

· Navikui metastazavus į limfmazgius, jie padidėja, sukietėja, dažnai keli infiltruoti limfmazgiai jungiasi į konglumeratus. Infiltruotus limfmazgius galima užčiuopti virš raktikaulio, aplink bambą ar kairėje pažastyje.

· Navikui išplitus pilvaplėje, pilvo ertmėje pradeda kauptis skystis, todėl didėja pilvo apimtis, didėja svoris, tampa sunku kvėpuoti.

 

Į ką dar vertėtų atkreipti dėmesį?

 

Skrandžio vėžį, kaip ir kitas onkologines ligas, gali lydėti paraneoplastiniai sindromai. Greičiausiai pastebimi pokyčiai odoje. Staiga atsiranda difuzinių seborėjinių keratorių arba tamsiai aksominių pigmentinių dėmių ant odos raukšlių. Gali būti diagnozuotas inkstų funkcijos sutrikimas, kraujagyslių ligos ar kraujo krešėjimo sutrikimai.

 

Kada kreiptis į gydytoją?

 

Pastebėjus skrandžio vėžiui būdingus požymius rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Gydytojas įvertinęs skundus ir objektyvius apžiūros duomenis paskirs reikiamus tyrimus. Įtariant skrandžio vėžį rekomenduojama atlikti endoskopinį viršutinio virškinimo trakto ištyrimą – videoezofagogastroduodenoskopiją (gastroskopiją). Tai jautriausias ir specifiškiausias tyrimo metodas diagnozuojant skrandžio navikus.

 

Gastroskopijos metu gydytojas apžiūri stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinę, pastebėjęs įtartinus pakitimus paima nedidelius gleivinės audinio gabalėlius histologiniam ištyrimui. Histologinis tyrimas leidžia diferencijuoti normalią skrandžio gleivinę nuo priešvėžinių būklių ar navikinio audinio. Daugiau nei 90 % pacientų, kuriems skrandžio vėžys diagnozuojamas ankstyvose stadijose, radikaliai išgydomi.

Komentarai