Šiaurietiškasis ėjimas: ką reikia žinoti?


 
Šiaurietiškasis ėjimas ypač tinkamas sėdimą darbą dirbantiems žmonėms, ėjimo tempas leidžia bendrauti ir pabūti gryname ore. „Šiaurietiškojo ėjimo metu atsipalaiduoja kaklo ir sprando raumenys, kurie įsitempia, kai žmonės dirbą sėdimą darbą. Taip pat stiprinama viršutinė kūno dalis – rankos įdarbintos, nes lazdos yra skirtos tam, kad jomis atsispirtume ir kuomet atsispiriame lazdomis, į darbą įsitraukia kur kas daugiau raumenų grupių. Buvimas gryname ore, lauke labai nuteikia kūrybiškai ir aprūpina deguonimi mūsų širdies ir kraujagyslių sistemą. Šiaurietiškojo ėjimo tempas nėra intensyvus, leidžiantis bendrauti, bet kartu yra gerinantis darbingumą ir žmogaus savijautą“, – pasakoja LEU dėstytoja.
 
Kiek laiko reikia vaikščioti šiaurietiškuoju ėjimu, kad ši veikla būtų naudinga organizmui? „Rekomenduojama 2–3 kartus per savaitę bent po 30–40 min. Jeigu mažiau kaip pusvalandis, žmogus nespėja atitrūkti nuo rūpesčių. Jeigu nepavyksta 40 min. iškarto skirti, galima galbūt suskirstyti – vakare pusvalandis ir ryte pusvalandis. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos tyrimus, vidutinio intensyvumo krūvio veiklos suaugusiam žmogui reikėtų 30 min. per dieną. Šiaurietiškasis ėjimas – vidutinio intensyvumo fizinis krūvis, kai žmogus šiek tiek sušyla, suaktyvėja kvėpavimo sistema, padažnėja pulsas“, – teigia Rasa.
 
Vis populiarėjantis 10 000 žingsnių per dieną iššūkis. Kaip jį vertina šiaurietiškojo ėjimo užsiėmimų dėstytoja? „Dabar vedžiau užsiėmimus ištęstinių studijų studentams ir pastebėjau, kad jie seka, kiek mes nuėjome žingsnių užsiėmimo metu. Mūsų pratybos truko 3 val. – nueidavome 10 000 žingsnių. Judėjimas yra puikiausias vaistas. Jeigu tik žmogus geba tuos 10 000 žingsnių nueiti, tai yra idealu. Žmogus turi rūpintis savo fiziniu aktyvumu kaip maitinimu, kaip kūno higiena, kaip savo darbo ir poilsio darna arba derinimu. Jis turi planuoti savo fizinį aktyvumą – žinodamas kokia bus diena, turi numatyti, ar jisai eis į darbą pėsčiomis, ar išlips keliomis stotelėmis anksčiau, ar grįš namo ir išeis pabėgioti, pasimankštinti – žmogus turi tai planuoti“, – pasakoja Rasa Paulauskienė.

Komentarai