Šerpetojanti oda – ir ligų rodiklis


 
Vis dėlto pasirinkus tinkamas priemones taip pat svarbu jas naudoti teisingai.
 
„Dažnas nežinodamas daro klaidą, tepdamas kremą tiesiai ant sausos odos. Prieš tai odą derėtų sudrėkinti, o geriausia, prieš tepant kremu, dar ir šiek tiek pamasažuoti. Tuomet užtepus kremą reikėtų luktelėti, kol jis susigers, o perteklių nuvalyti servetėle“, – pataria M. Darulienė.
 
Turint sausą, šerpetojančią tiek veido, tiek kūno odą, pasak specialistės, reikėtų vengti karšto vandens ir paprasto muilo, nes šis junginys nuplauna apsauginę odos plėvelę: „Prausiantis rekomenduojama naudoti specialius prausiklius, skirtus sausą odą turintiems žmonėms. Šie prausikliai jau prausimosi metu drėkina odą, apsaugo šią nuo sausinančio vandens poveikio ir pagerina naudojamo emoliento efektą.“
 
Sergantiems atopiniu dermatitu
 
Odos sausėjimo, šerpetojimo, bėrimo paūmėjimai šaltymečiu dažnai kankina ir tuos, kurie serga atopiniu dermatitu. Šiuo laikotarpiu odos priežiūros specialistai pataria bandyti gauti kuo daugiau saulės šviesos – jeigu yra galimybė, išvykti pailsėti į šiltuosius kraštus arba pasinaudoti fototerapija.
 
„Sergant atopiniu dermatitu galioja tos pačios taisyklės – reikia vengti odą įjautrinančių medžiagų, nesiprausti karštame vandenyje, nepamiršti tinkamos odos priežiūros ir nenaudoti įprasto muilo“, – pabrėžia sveikos odos instituto ekspertė.
 
Svarbu žinoti, kad sergant odos ligomis naudojamų odos priežiūros priemonių sudėtyje neturėtų būti konservantų, kvapiųjų medžiagų.
 
„Sergančių žmonių oda yra itin jautri, todėl jai gydyti reikia naudoti hipoalerginius, bekvapius kremus. Vienos priemonės geriau malšina niežulį, kitos veikia antibakteriškai. Kai kurių kremų sudėtyje yra specialiai užaugintų bakterijų, kurios skatina odos mikrobiomos (t. y. ant žmogaus kūno paviršiaus gyvenančių gerųjų mikroorganizmų) atsinaujinimą ir sustiprina natūralų odos apsaugos barjerą“, – atkreipia dėmesį M. Darulienė.

3 psl. »

Komentarai

Ar žinote, kad...

Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.

Kitas faktas