Šerpetojanti oda – ir ligų rodiklis

Šerpetojanti oda – ir ligų rodiklis
@ Shutterstock

Be sezoninių ligų, užklumpančių šaltu, vėjuotu ir drėgnu metų laiku, dažną ima kankinti ir odos problemos. Ypač – įsijautrinusi, paraudusi, sausėjanti, šerpetojanti oda. Dermatologai įspėja, kad į odos problemas nereikėtų žiūrėti pro pirštus – jos gali rodyti ir sveikatos sutrikimus.
 
Odos išsausėjimai gali pasireikšti sergant lėtinėmis vidaus organų ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu ar inkstų ligomis. Taip pat vartojant tam tikrus vaistus – diuretikus, cholesterolį mažinančius preparatus. Odos trūkinėjimą, net lūpų kampučių skilinėjimą, gali lemti ir grybeliniai susirgimai.
 
Vis dėlto, jei išsausėjimai nėra nuolatiniai, labai išsigąsti nereikėtų. Kaip pastebi Sveikos odos instituto ekspertė Milda Darulienė, odos sausumas gali varginti ir visiškai sveikus žmones, ypač mažus vaikus bei vyresniuosius: „Dažnu atveju net ir normalią odą turintys žmonės šaltuoju periodu susiduria su odos problemomis. Taip nutinka dėl pasikeitusio mikroklimato patalpose, sauso patalpų oro prasidėjus šildymo sezonui bei skysčių trūkumo organizme“.
 
Anot jos, tokiais atvejais organizmo reakcija gali pasireikšti odos pleiskanojimu, šerpetojimu, niežuliu. „Sutrikus odos epidermio barjerinėms funkcijoms, atsiranda nemalonus tempimo pojūtis, net gali įtrūkti odos raginis sluoksnis, atsirasti nedidelių žaizdelių“, – teigia pašnekovė ir papildo, kad atsiradus įtrūkimui, oda tampa itin pažeidžiama – į ją gali patekti įvairios aplinkos medžiagos, alergenai, mikroorganizmai, kurie gali sukelti uždegimą. Todėl labai svarbu nedelsti ir pasirūpinti problemos sprendimu.
 
Teisingas naudojimas
 
Bene svarbiausias sausos odos „pagalbininkas“ – odą drėkinančios priemonės, kurios kartu ir minkština bei apsaugo ją nuo išorės dirgiklių. Tačiau prieš renkantis priemones vertėtų gerai žinoti odos būklę. Ją įvertinti padės gydytojas dermatologas ar vaistininkas. Odos būklę šiandien taip pat padeda nustatyti ir specialūs analizatoriai, tiriantys jos drėgmės balansą, porėtumą, kuperozės lygį ir pan.

2 psl. »

Komentarai