Revakcinacija – geriausia išeitis didžiausios rizikos žmonėms

Partnerio turinys
Šis turinys inicijuotas projekto partnerio
Revakcinacija – geriausia išeitis didžiausios rizikos žmonėms

Trečiąja SARS-CoV-2 doze dar rugpjūtį pradėta skiepyti labiausiai pažeidžiamų žmonių grupė, tai – sergantieji kraujo ligomis, žmonės kuriems atlikta organų ar kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija, pacientai, kuriems taikoma pakaitinė inkstų terapija.

 

Santaros klinikose atlikus didelės apimties mokslinį tyrimą, kurio metu buvo ištirtas vakcinų nuo koronaviruso veiksmingumas beveik 1000 kraujo ligomis sergančių asmenų, paaiškėjo, kad tik maždaug 40 proc. pacientų susidarė efektyvus imunitetas. Deja, likusiems imunitetas buvo silpnesnis: maždaug 40 proc. imunitetas buvo silpnesnis, o 20 proc. pacientų imunitetas prieš koronavirusą apskritai nesusidarė. Šie pacientai išlieka neapsaugoti nuo virusinės infekcijos.

 

Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikų direktoriaus medicinai, gydytojo hematologo dr. Valdo Pečeliūno teigimu, Lietuvoje buvo atvejų kai imunosupresuoti žmonės, nepaisant to, kad buvo pilnai vakcinuoti, susirgo sunkia forma ir net mirė nuo COVID-19. Šiems žmonėms nepakanka įprasto vakcinacijos kurso, kad būtų užtikrinta apsauga – jų imuninė sistema nereaguoja į vakcinaciją ir dėl to jie neįgyja geros apsaugos.

 

Vienas iš pavyzdžių, kuomet būna labai nusilpsta imuninė sistema, yra kraujo onkologiniai susirgimai, ypač imuninių ląstelių navikai, pavyzdžiui – limfomos. Šiomis ligomis sergantiems žmonėms skiriamas gydymas, kuris naikina navikines imuninės kilmės ląsteles. Nuo jo, deja, nukenčia ir normalios imuninės ląstelės. Tad toks žmogus turi labai nuslopintą imuninę sistemą, kuri nesugeba adekvačiai reaguoti į stimulus.

 

Kita grupė – žmonės po organų transplantacijos, kuriems reikia nuolat vartoti imunitetą slopinančius vaistus, kad imuninė sistema transplantuoto organo neatmestų. Labai didelę riziką susirgti sunkia COVID-19 forma turi žmonės, kuriems atliekama pakaitinė inkstų terapija.

 

„Tos būklės, kai imunitetas yra slopinamas, ir sukuria prielaidas nereaguoti į imuninius stimulus, tad tie žmonės turi didesnę riziką susirgti COVID-19 infekcija, o susirgus – turėti sunkią ligos formą ar net mirti,“ – įvardija pavojų V.Pečeliūnas. Jo teigimu, dabar jau pakanka mokslinių duomenų, kad sustiprinančioji dozė padeda didelei daliai tų žmonių sukurti adekvatų imuninį atsaką ir atitinkamai užtikrinti apsaugą nuo COVID-19. Jais remdamasi jau ir amerikiečių Vaistų ir maisto agentūra patvirtino sustiprinančios vakcinos dozės skyrimą žmonėms, kurie turi imunosupresiją.

 

„Pasaulyje jau sukaupta mokslinių duomenų, kurie rodo, kad tiems žmonėms, kurie blogai reaguoja į standartinį vakcinacijos kursą, pasiūlius trečią dozę, didelei daliai iš jų imuninė apsauga susiformuoja žymiai geresnė, negu po standartinio vakcinacijos kurso, – sako medikas. – Dėl to ir buvo pasiūlyta žmonėms, turintiems imunosupresines būkles, imunodeficitus, sustiprinanti dozė, kad jie įgytų apsaugą nuo COVID infekcijos. Vakcinacija trečia doze gali padėti sustiprinti silpno imuniteto asmenų atsparumą koronaviruso infekcijai bei sumažinti tikimybę susirgti sunkia COVID-19 ligos forma.“

 

Žinių dar trūksta

 

V.Pečeliūno teigimu, šiuo metu apibrėžimo, kas yra efektyvus imunitetas, kad atlikę kraujo tyrimą medikai galėtų sakyti, jog vienas žmogus yra apsaugotas nuo COVID infekcijos, o kitas – neapsaugotas, nėra. Tačiau jau yra pateikta publikacijų, kad tam tikras antikūnų kiekis kraujyje gali apsaugoti žmogų nuo COVID-19 infekcijos su 80 procentų tikimybe. Akivaizdu tai, kad, mažėjant antikūnų koncentracijai, žmogaus tikimybė susirgti COVID-19 didėja – tos sąsajos yra nustatytos.

 

„Slenkstiniai antikūnų koncentracijos lygiai yra labai karšta tema mokslininkų diskusijose. Manau, kad netolimoje ateityje tam tikra antikūnų koncentracija bus vertinama kaip apsauganti nuo COVID-19. Tarkim, 80 proc. apsaugą nuo COVID užtikrinanti antikūnų koncentracija galėtų būti vertinama kaip pakankama, atsižvelgiant į tai, kad dauguma registruotų vakcinų užtikrina 80-90 proc. apsaugą nuo susirgimo simptomine COVID-19 forma per pirmuosius mėnesius po vakcinacijos.

 

Šiuo metu ta diskusija ir sukasi būtent apie 80 proc. apsaugos lygį, kaip adekvatų. Niekada negalėsime tvirtai pasakyti, kad tie žmonės – apsaugoti, o tie – neapsaugoti, tačiau jau netrukus žinosime, koks antikūnų lygis užtikrina, kad rizika susirgti būtų labai maža. Situaciją dar sunkina ir viruso variantai, nes vakcinų suteikiamas apsaugos lygis skirtingiems viruso variantams skiriasi“, – teigia gydytojas.

 

Skiepijant nuo COVID-19 – naujas etapas

 

Lietuva žengia į naują skiepijimo nuo COVID-19 etapą – nuo šiol sustiprinti imunitetą dar viena vakcinos doze galės visi pilnamečiai šalies gyventojai, kurie buvo paskiepyti nuo koronaviruso anksčiau nei prieš 180 dienų.

 

Nors iki šiol sustiprinančiajai vakcinai prioritetinėms asmenų grupėms buvo leidžiama ir „Moderna“ sukurta „Spikevax“ vakcina, jos pasirinkti nebebus galima. Šiuo metu laukiama daugiau duomenų dėl šios vakcinos naudojimo sustiprinančiajai dozei ir išvadų dėl gamintojo siūlymo tam naudoti tik pusę įprastos vakcinos dozės veikliosios medžiagos.

 

Sustiprinančiajai vakcinai Lietuvoje nuspręsta naudoti „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurtą „Comirnaty“ vakciną, nepriklausomai nuo to, ar prieš tai buvo skiepytasi „Comirnaty“, „Spikevax“ ar „Vaxzevria“ vakcinomis. Tuo metu „Janssen“ vakcina paskiepyti asmenys sustiprinančiajai dozei galės pasirinkti arba „Janssen“, arba „Comirnaty“ vakciną.

 

18 metų ir vyresni žmonės bus skiepijami po pilnos vakcinacijos nuo koronaviruso praėjus ne mažiau kaip 180 dienų, tačiau 12 metų ir vyresniems pacientams, kurie serga lėtinėmis imunitetą silpninančiomis ligomis arba kuriems taikomas gydymas imuninę sistemą slopinančiais vaistiniais preparatais, gydytojo sprendimu sustiprinančioji „Comirnaty“ vakcinos dozė gali būti skiriama anksčiau – praėjus ne mažiau kaip 28 dienoms nuo antrosios vakcinos dozės.

 

Registruotis sustiprinančiajai vakcinos nuo COVID-19 dozei galima įprastu būdu: internetu www.koronastop.lt arba Karštosios linijos trumpuoju telefono numeriu 1808. Dėl vakcinacijos galimybės gyventojai taip pat gali kreiptis ir į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Informacija apie vakcinaciją sustiprinančiąja trečiąja COVID-19 vakcinos doze generuojama ES skaitmeniniame COVID pažymėjime – jo ir galimybių paso galiojimo sąlygos nesikeičia.

Komentarai

Ar žinote, kad...

Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.

Kitas faktas