Susirgti gali bet kas

A. Aurylienė pasakoja, kad GERL diagnozuojama labai įvairaus amžiaus pacientams, tačiau dažniau sirgti linkę tie, kuriems per 40 metų. Tiesa, vyrų ir moterų sergamumas vienodas, todėl rizikos grupes išskirti sudėtinga ir šis sutrikimas gali pasireikšti bet kam. Nors patologinį refliuksą gali įtarti šeimos gydytojai, otorinolaringologai ar pulmonologai, norint gauti tikslią diagnozę dažniausiai reikalingi išsamūs tyrimai, kuriuos skiria gydytojas gastroenterologas.

„Dažnai GERL nustatyti pakanka klinikinių simptomų, tačiau kartais prireikia ir instrumentinių tyrimų. Tarkim, pacientams iki 45 metų, kuriems pasireiškia klasikiniai ligos simptomai ir nėra jokių pavojingų požymių, instrumentiniai tyrimai nebūtini. Tokių tyrimų gali prireikti vyresnio amžiaus žmonėms, kurie kreipiasi dėl grėsmingų simptomų: kraujavimo iš virškinamojo trakto, mažakraujystės, nepaaiškinamo svorio mažėjimo, rijimo sutrikimų ir pasikartojančio vėmimo. Taip pat instrumentiniai tyrimai atliekami tiems, kurių savijauta po ligos gydymo vaistais negerėja. Dažniausiai naudojamas instrumentinis tyrimas – endoskopija, kai gydytojas endoskopuotojas apžiūri ir įvertina vidaus organus iš vidaus. Endoskopinis tyrimas ypač svarbus GERL komplikacijoms nustatyti“, – sako gastroenterologė.

Gydymo metodai – įvairūs

Medikės teigimu, negydant patologinio refliukso padidėja rimtų komplikacijų rizika: gali išsivystyti stemplės gleivinės uždegimas (ezofagitas), stemplės sprindžio sumažėjimas (striktūras), prasidėti ikivėžinė Bareto stemplės būklė ir galiausiai – stemplės vėžys. Todėl gydytojui nustačius GERL, pacientui būtina kuo greičiau pradėti gydimo procesą, kuris gali būti medikamentinis, nemedikamentinis ir chirurginis. A. Aurylienė pateikia kiekvieno iš jų ypatumus.