Psichologės teigimu, streso priežastis – mūsų pačių įsivaizduojami scenarijai

Psichologės teigimu, streso priežastis – mūsų pačių įsivaizduojami scenarijai
@ Shutterstock

Tikriausiai būtų sunku surasti asmenį, kuris nepatyrė streso. Verslo psichologė, lektorė Laura Rimkutė kviečia atkreipti dėmesį, jog per paskutiniuosius dešimt metų žmonių jaučiamo streso, liūdesio ir nerimo lygis padidėjo, o 2017 metais jis buvo pats didžiausias nuo 2006 metų. Daugiau nei 10 metų konsultavimo patirtį sukaupusi ekspertė dalijasi savo įžvalgomis aktualia streso valdymo tema, apie kurią plačiau kalbės spalio 12 d. Birštone vyksiančiame patyriminiame savaitgalyje „Išdrįsk sustoti“. 

 

Kokios pagrindinės streso atsiradimo priežastys? 

 

Stresas yra natūrali mūsų organizmo reakcija į iškilusius pavojus, todėl nieko keisto, kad stresą jaučiame, kai ištinka nelaimė, pavyzdžiui, artimojo netektis, sunki liga, užklumpa finansiniai sunkumai ar pan. 

 

Visgi įdomu tai, kad dažniausiai įtampą patiriame dėl dalykų, kurie realios, apčiuopiamos grėsmės mums tuo metu nekelia. Tai gali būti naujos užduotys, didelis darbų kiekis, ar kiti netikėtumai. Šiose ir panašiose situacijoje mes dar nežinome įvykių baigties, tačiau dažnai iš karto mąstome negatyviai, pradedame jausti keistą nerimą, nors visa tai gali būti išsprendžiama. Vadinasi dažnu atveju streso priežastis yra ne nerealus pavojus, bet mūsų pačių įsivaizduojami ir susikurti scenarijai. Tokiu atveju smegenys į tai reaguoja kaip į realybę ir dėl to organizmas patiria stresą. 

 

Tenka pripažinti, kad kartais patys „išsišaukiame“ stresą dėl dalykų, kurie faktiškai nebūtinai įvyksta. Jei šiandien atsigręžtumėte į praeitį ir pagalvotumėte, dėl ko smarkiai jaudinotės prieš, pavyzdžiui, pusę metų, tikriausiai sutiktumėte, kad dėl daugumos dalykų nerimauti nebuvo verta. 

 

Ar žmogus gali nepastebėti, jog yra kankinamas streso? 

 

Kai patiriame stresą dažniausiai tai parodo mūsų kūnas: pradeda kamuoti įvairūs skausmai, pradedame dažniau sirgti. Taip pat gali prastėti nuotaika, tampame išsiblaškę ir nebegalintys susikaupti. Visgi dažnu atveju nesusimąstome, ar nežinome, kad visa tai gali būti susiję su stresu, tačiau vieni ar kiti negalavimai gali būti jo pasekmė. 

 

Koks šiuolaikinių technologijų, socialinių tinklų ir streso santykis? 

 

Technologijos prisidėjo prie to, kad mes mažiau užsiimame fizine veikla. Juk anksčiau darbų pobūdis buvo visiškai kitoks nei dabar: žmonės dirbdavo fizinius darbus, daug judėjo, o šiandien šiuolaikinis žmogus didžiąją darbo dienos dalį praleidžia biuro kėdėje. Mažas fizinis aktyvumas trukdo „paleisti“ susikaupusį stresą. 

 

Streso atsiradimui įtakos turi ir socialiniai tinklai. Gyvą bendravimą perkeliame į virtualią erdvę ir taip save izoliuojame. Nors ryšius palaikome socialiniuose tinkluose, tačiau turime pripažinti, kad tokiu būdu mes tampame vis labiau vienišesni, mažiau laimingi, o tai reiškia, jaučiame ir daugiau įtampos. 

 

Atrodytų, suprantame, kad gyvenimas nebūtinai toks tobulas, koks dažniausiai vaizduojamas socialinėje erdvėje, tačiau nepaisant to, imame krimstis, kad mūsų gyvenimas ne toks kaip kitų. Pradedame nuvertinti mus supančią aplinką, jausti pavydą, nerimą. Dalis žmonių teigtų, kad taip nėra ir jiems visai nerūpi kaip gyvena kiti, tačiau šios emocijos ir mintys nebūtinai yra sąmoningos. Todėl mano patarimas – mokėkite save retkarčiais atriboti nuo socialinių tinklų, televizijos. Tai gali būti tam tikras laiko tarpas prieš miegą, ar jūsų pačių nusistatytos kelios dienos savaitėje, ar mėnesyje, kada socialinė erdvė bus nustumta į šalį. 

 

Ar galima nustatyti, kokie žmonės patiria didžiausią stresą? Be to, žiūrint globaliau – ar galima vertinti Lietuvą kitų šalių kontekste? 

 

Bendriausia prasme dažniausiai streso kamuojami jauni ir vidutinio amžiaus žmonės. Tai yra tie, kurie dar tik įžengia į savarankišką gyvenimą, ar kuriems reikia pasirūpinti šeima, užtikrinti finansinį saugumą ir stabilumą. Vyresnio amžiaus žmonės jau turi sukaupę atitinkamą patirtį, todėl įprastai į situacijas žiūri ramiau. Senjorai – mažiausiai streso patirianti amžiaus grupė. 

 

Žinoma, jei kalbėsime apie darbo metu patiriamą stresą ar atskiras jį sukeliančias priežastis – rezultatai bus kitokie. Pavyzdžiui, natūralu, kad nerimą dėl sveikatos problemų daugiausiai patiria vyresnio amžiaus žmonės. 

 

Kalbant globaliau, lietuviai pasauliniame kontekste apytiksliai užima vidurinę poziciją. Nesame labiausiai nuo streso kenčianti tauta, tačiau labai gera pozicija pasigirti taip pat negalime. Praeitų metų duomenimis, daugiausiai streso patyrė Graikijos, Filipinų, Tanzanijos, Albanijos, Irano, Šri Lankos, JAV, Ugandos, Kosta Rikos, Ruandos gyventojai. Streso lygis pasauliniame kontekste pamažu auga. To priežastis susiskirstyčiau į dvi grupes – pirma, skurdas ir kariniai konfliktai, antra, greitai besikeičiančios situacijos: gyvename pasaulyje, kuriame vis daugiau vietos atsiranda neapibrėžtumui, aplinkybės nuolat keičiasi, dažnas nesijaučia turintis stabilią darbo vietą. Dar daugiau, reikia mokėti greitai reaguoti, prisitaikyti prie naujų darbo sąlygų ar kitų aplinkybių, sugebėti keisti kvalifikaciją ir pan. 

 

Kokios priemonės padeda kovoti su stresu? 

 

Deja, vieno atsakymo nėra. Kiekvienas turime atrasti savo būdą, kuris mums padeda nusiraminti, atsipalaiduoti. Vienam tai gali būti intensyvi fizinė treniruotė, kitam priešingai – meditacija, trečiam – susitikimas su draugais, dar kitam – knygos skaitymas, ar tiesiog – išsikalbėjimas. 

 

Poilsio ar „išsikrovimo“ formos nebūtinai visuomet vienodos, jos gali skirtis priklausomai nuo to, kaip jaučiamės konkrečiu metu. Todėl svarbu mokėti savęs klausytis ir pasirinkti tuo metu labiausiai tinkantį atsipalaidavimo būdą. Jei norisi „išsikrauti“, greičiausiai rinksitės laiką praleisti aktyviai, sportuodami. Tačiau, jei esate fiziškai išsekęs – geriausia stresą numalšinsite pasirinkęs ramesnes veiklas. Tačiau pasitaiko atvejų, kada žmonės tiesiog nemoka neskubėti ir laisvalaikį leisti iš lėto, neskubant. Jie netgi jaučiasi iš dalies kalti dėl to, kad ilsisi ir renkasi pasyvų laisvo laiko leidimo būdą, nors jėgų ar galimybių būti aktyviu neturi. Juk kartais nieko neveikimas – taip pat tobulas poilsis. Jei tuo metu jums būtent to ir reikia – leiskite sau nieko neveikti. Versdami save ką nors daryti – nieko nepasieksite. 

 

Be to, ne retas stresui numalšinti imasi kraštutinių priemonių, tokių kaip alkoholis, cigaretės ar perdėtas kiekis saldumynų. Stresą patiriančiam asmeniui šie būdai gali pasirodyti veiksmingi, tačiau vertėtų stabtelėti ir sąmoningai pagalvoti – ar tikrai mano organizmui to reikia. 

 

Dauguma atrodo skubantys, o kartais netgi neigiantys poilsio būtinybę. Tad kaip surasti laiko pailsėti ir numalšinti stresą? 

 

Viena istorija pasakoja, apie budistų vienuolį, kuris savo paskaitos metu kalbėjo, jog per dieną meditacijai būtina skirti bent pusvalandį. Kai vienas vyriškis jo paklausė, ką daryti, jei pusvalandžio skirti negali, mokytojas jam atsakė: „Tokiu atveju reikėtų medituoti po valandą.“ Aš visiškai sutinku su šiuo atsakymu. Jei dienoje nerandame bent pusvalandžio poilsiui – nesvarbu, meditacijai ar kitai mielai veiklai – tai ženklas, kad kažką darome ne taip. Turime suprasti, kad stresas savaime nepasitrauks. 

 

Egzistuoja žmonių grupė, kurie pradeda save kaltinti, jog ilsisi vietoje to, kad dirbtų. Skamba keistai, tačiau tai tiesa. Siūlau prisiminti, kad tik pailsėję būsite efektyvūs ir daug labiau laimingi. Jei esate nuvargę, kamuojami streso – vadinasi turite sustoti, atsikvėpti ir surasti būdą, kaip nusiraminti. Tik po to viskas stos į savas vėžes.

Parengė: Edita Keršiulė

Komentarai

Ar žinote, kad...

Žmonės ir delfinai yra vienintelės rūšys, kurios mylisi dėl malonumo

Kitas faktas