Pirmadienio interviu. „Kai pradedi ristis žemyn, visi lyg susitarę tau padeda tai daryti,“ - Arminas Mockevičius

Pirmadienio interviu. „Kai pradedi ristis žemyn, visi lyg susitarę tau padeda tai daryti,“ - Arminas Mockevičius

Paprastai pirmadieniais kalbamės su įdomiais žmonėmis, netradicinės medicinos šalininkais, ar turinčiais kitokį požiūrį į grožį, tačiau šiandien publikuojame jauno žmogaus pasakojimą apie tai, kaip jam pavyko pasirinkti teisingesnį ir sveikesnį gyvenimo kelią.

Kažkada buvau eilinis jaunuolis, kuris valgydavo taip, kaip visi, gerdavo taip, kaip visi, rūkydavo taip, kaip visi Lietuvoje. „Visi“ todėl, kad tada iš tikrųjų taip galvojau. Paprasčiausiai nemačiau kitokio pavyzdžio. Juk dažnai gana sėkmingi žmonės vartoja alkoholį, norėjau būti panašus į juos, tada dar negalėjau suvokti, kad visai kiti dalykai juos padaro sėkmingais. Esminis gyvenimo lūžis įvyko maždaug prieš 5 metus. Su savo 15 m. pusbroliu žaidžiau krepšinį ir po 2 min. žaidimo pasijaučiau labai blogai, maniau, kad mano širdis iššoks iš krūtinės, kvėpavimas ir širdies darbas buvo itin greiti. O pusbrolis visiškai nepavargo... Tai galima sakyti buvo viena iš nušvitimo akimirkų...

Daugelis, pažiūrėjęs į mane tuo metu, galėjo pasakyti, kad buvau laimingas: turėjau daug šaunių draugų, visada rasdavau su kuo praleisti vakarą, pasilinksminti, studijavau Vilniaus universitete, mokslai sekėsi gerai, nors ir nesistengiau labai. Tačiau iš tikrųjų nebuvau laimingas, nes nė iš šio nė iš to negalėdavau naktį užmigti, arba atsikeldavau vidurį nakties ir galvodavau apie visokiausius dalykus iki ryto, nuolat jausdavausi pavargęs, nesijaučiau gerai, vis norėdavau būti kažkur kitur.

Atradimai
Visada galvojau, kad gyvenu pakankamai sveikai, sportuoju, maitinuosi pagal kultūristų programas, aišku, kaip ir „visi“, kartais išgeriu, parūkau, kartais net „žolės“. Kūnas tada atrodė gana gerai. Pradėjau truputį daugiau galvoti ir ieškoti žinių apie sveiką, laimingesnį gyvenimą, pradėjau sekti savo mintis, emocijas. Dabar galiu vertinti, kad tuo metu turėjau daug abstinencijos simptomų, buvau nervingas. Kartą mama, kuri pati 2 kartus per metus išgeria taurę vyno, pasakė: „Geriau tu truputį gertum, nei būtum toks“. Tada supratau, kad tai yra didelė priklausomybė ir daugelis neigiamų alkoholio vartojimo pasekmių atsiranda po to, kai nustoji vartoti. Man beveik du mėnesius labai skaudėjo galvą, buvau pas visokius gydytojus, tačiau nė vienas nepasakė, kad tiesiog reikia pralaukti tą laiką ir viskas susitvarkys.

2 psl. »

Komentarai