Pesimizmo filosofija: kaip jos atsikratyti?



Bet juk tokios charakteristikos dažniausiai tėra būdas mumis manipuliuoti. Jeigu esate iš tikrųjų brandus žmogus, nebijantis kam nors paprieštarauti ar nepatikti, jeigu elgiatės taip, kaip liepia jūsų orumas, sąžinė ir pažiūros, jums tereikia išanalizuoti savo perspektyvas vienoje ar kitoje konkrečioje situacijoje ir įsivaizduoti, kaip elgsitės, ką darysite toliau.

Pastebėkime, kad pesimizmas kai kuriais atvejais – netgi labai patogi pozicija. Daugelis įsivaizduoja, kad vaidinant auką gyventi yra daug paprasčiau, kad galima lengviau pasiekti tikslo, nes nereikia prisiimti jokios atsakomybės, nes vienoje ar kitoje situacijoje patogiau pasikliauti aplinkinių pagalba, negu daryti kažką patiems. Vis dėlto šis kelias niekur neveda – ieškant, kaip ir prieš ką pasipuikuoti, galima nuklysti šunkeliais, pradėti manyti, kad gyvenimo prasmė – troškimas būti laimingam – taip niekada ir nebus pasiekta.

Psichologai taip pat įsitikinę, kad pažvelgti į gyvenimą kitomis akimis, pamatyti jį naujoje šviesoje, yra sunku, tačiau vis dėlto įmanoma. Visų pirma reikia padirbėti su savimi, nuodugniai išanalizuoti, ką jau turite. Beje, šiuo atveju kuklumas yra yda – juk rankos, kojos ir galva jau ir taip yra nemenkas kapitalas. O toliau mokykitės pastebėti nedidelius džiaugsmus, mažiau kreipti dėmesį į nemalonumus. Psichologijoje egzistuoja tokia „dvidešimt vienos dienos principo“ samprata, kai bet koks įgūdis lėtai, tačiau užtikrintai virsta įpročiu. Be to, labai patartina iš draugų sąrašo išbraukti visus bambeklius, niurzgalius ir pesimistus – šie dalykai tikrai yra užkrečiami.

Įsiklausykite į savo pojūčius, išmokite viską daryti su malonumu, pajusti pasitenkinimą. Atminkite, kad kiekvienas žmogus pats sprendžia, koks jis bus šią dieną – optimistiškas ir laimingas, ar vis dėlto nusiminęs, pesimistiškas.

3 psl. »

Komentarai (1)

asdjbca 2012-03-23 19:43
as optimistas is prigimties :)