Patarė, kaip pasiruošti vizitui pas onkologą bei kokią pagalbą galime sau suteikti patys

Patarė, kaip pasiruošti vizitui pas onkologą bei kokią pagalbą galime sau suteikti patys

Vėžys - viena klastingiausių žmogaus organizmo ligų, tad daugeliui ši žinia apverčia gyvenimą. Nežinoma, ko reikia imtis pirmiausia bei kur ieškoti pagalbos. Laidos „Sveikata.lt“ komanda dalinasi patarimais, kaip pasiruošti vizitui pas onkologą bei kokią pagalbą galime sau suteikti patys.

 

Vėžys. Nuo ko pradėti?

 

Pacientui išgirdus onkologinę diagnozę, ši žinia stipriai paliečia visą šeimą. Neretai, dėl šios psichologinės būklės, kai žmogus yra sumišęs bei perpildytas įvairiomis baimėmis, atvykęs pas onkologą, jis ne tik pamiršta, ką sako gydytojas, bet ir nevisai tai supranta. Todėl atvykstant pas onkologą, bent jau pirmųjų vizitų metu, gydytojai rekomenduoja atvykti su šeimos nariais, kad šie galėtų pagelbėti įsisąmoninti informaciją, galbūt ją netgi pasižymėti. Taip pat pacientai gana dažnai išgyvena psichologinį neigimą, nepripažįsta ligos. Pats svarbiausias dalykas, kurį reikia sužinoti – iš kur atsirado vėžys, kokio organo susirgimas, kelinta stadija ir kaip smarkiai ši liga išplitusi. Po to atitinkamai atsiranda klausimai ar galima padėti ir jei taip, tai kokiais būdais.

 

Gydymasis dar nesergant

 

Ar galima padėti sau, sužinojus apie vėžinį susirgimą? Pacientai dažnai klausia apie tai, kaip reikėtų keisti gyvenimo būdą arba mitybą. Šiuo metu jau galima teigti, jog yra moksliškai įrodyta, kad mitybos įpročiai turi įtakos mūsų sveikatai. Bloga mityba ir neaktyvus gyvenimo būdas dažnai skatina lėtinį uždegiminį degeneracinį procesą, kuris sukelia tam tikras lėtinės ligas, tokias, kaip pvz.: vėžį. Šiuolaikinis maistas dažnu atveju yra smarkiai perdirbtas, dėl ko jame trūksta gyvybiškai svarbių mikroelementų. Onkologijoje yra labai svarbi prevencija, todėl į savo mitybos įpročius reikėtų atsigręžti kuo anksčiau. Onkologai itin rekomenduoja raudonąją mėsą pakeisti žuvimi, praturtinti racioną daržovėmis, vartoti kuo mažiau perdirbto maisto.

 

Paciento indėlis

 

Tuomet, kai yra realizuojamas specifinis gydymas, pvz.: pacientui atliekama operacija, chemoterapinis gydymas arba tam tikras hormoninis gydymas, pacientas pereina į vadinamąją ilgalaikę stebėjimo būseną – jį prižiūri šeimos gydytojas. Taip pat pacientas reguliariai lankosi pas onkologą, kur kas šešis ar kas tris mėnesius yra atliekami tyrimai, skirti įvertinti ligos progresavimą. Šie tyrimai yra labai svarbūs, todėl juos reguliariai atlikti būtina bent penkis metus po specifinio gydymo. Tik tada galima įvertinti, kad ligos atkryčio nėra ir toliau profilaktiką vykdyti pagal situaciją. Tačiau per šį laikotarpį yra svarbu ir tai, ką pacientas daro pats. Vienas svarbiausių dalykų – keisti gyvenimo būdą ir jį vesti taip, kad būtų mažinamas lėtinis uždegimas organizme ir gerinamas ląstelių funkcionavimas.

 

Papildai ir onkologija

 

Dažnas pacientų klausimas yra – kokie natūralūs būdai gali padėti išvengti atkryčio. Pagal statistikos duomenis, kas antras onkologijos pacientas vartoja papildomus alternatyvius metodus, tačiau dažniausiai to neaptaria su onkologu – dėl baimės, kad šis sukritikuos. Tačiau žmonės, vartodami įvairius preparatus teigia, jog dėl to jaučiasi geriau. Nors šie preparatai ir neprailgina gyvenimo trukmės, tačiau jie padeda gerinti savijautą. Po chemoterapijos onkologai rekomenduoja vartoti papildus, kurie pagerina ląstelių funkcionavimą. Pvz.: tam tikri antioksidantai, polifenoliai. Tačiau kol yra taikomas chemoterapijos kursas, kai kurių fitoterapinių priemonių nepatartina vartoti, ypač tokių, kurios daro įtaką metabolizmui.

 

Kai pacientui chemoterapija nebėra taikoma, onkologai rekomenduoja rinktis alternatyvią mediciną ir vartoti fitoterapinius preparatus. Itin naudingi yra žoliniai, ugniažolės preparatai. Tačiau prieš vartojimą yra būtina įspėti gydytoją, kad bus vartojami papildai. Gydymas po chemoterapijos yra labai svarbus, bet gyvenimas – taip pat. Tad šiuos dalykus reikia subalansuoti. Čia yra pats didžiausias iššūkis pacientui ir jo šeimai.

Komentarai

Ar žinote, kad...

Vidutiniškai suaugęs žmogus turi apie 100 milijardų smegenų ląstelių, iš kurių apie 85000 prarandame kasdien. Jei visas savo smegenų ląsteles sujungtume į siūlą, jo užtektų nuo čia iki saulės ir atgal..

Kitas faktas