Nuolat jaučiatės pavargę – tai gali būti mažakraujystės simptomas

Partnerio turinys
Šis turinys inicijuotas projekto partnerio
Nuolat jaučiatės pavargę – tai gali būti mažakraujystės simptomas

Mažakraujystė arba anemija pasireiškia apie 30% gyventojų. „Mažakraujystė atsiranda tuomet, kai kaulų čiulpai negamina pakankamai raudonųjų kraujo ląstelių ir hemoglobino, arba jo netenkama dėl nukraujavimo ar lėtinių ligų. Hemoglobino sudėtyje yra geležies, kuri leidžia sujungti deguonį ir transportuoti jį į kūno audinius. Jei audiniai gauna pakankamai deguonies, žmogus jaučiasi sveikas ir žvalus. Jeigu audiniai deguonies gauna nepakankamai – vystosi „deguonies badas“. Jam didėjant, gali atsirasti įvairių organų ir audinių sutrikimų, pažeidimų ir ligų“, - teigia „SYNLAB“ medicinos laboratorijos gydytoja Meeli Glukmann.

Mažakraujystė pasireiškia įvairiais būdais

Specifinių mažakraujystės simptomų nėra. Žmogus gali būti išblyškęs, pavargęs, nervingas, jausti silpnumą, kartais slenka plaukai, lūžinėja nagai, esant fiziniam krūviui stipriau plaka širdis.

Priežasčių yra daugiau

Viena anemijos priežasčių – nepakankama ir nesubalansuota mityba, ypač esant padidėjusiam maisto medžiagų poreikiui, pvz., nėštumo metu, augimo laikotarpiu, sportininkams, turintiems didelį fizinį krūvį.mityba. Mitybinės anemijos metu organizmui trūksta geležies, folio rūgšties ir vitamino B12. Kitai grupei priklauso sunkesnė anemijos forma, susijusi su imuninės sistemos ar kai kurių vaistų sukeltais kraujodaros sutrikimais. Dar viena mažakraujystės forma gali atsirasti kaip lėtinių ligų ir infekcijų komplikacija. Tokia anemija vadinama lėtine arba uždegiminės kilmės anemija ir gali būti gydyma pradedant nuo pagrindinės ligos ir geležies turinčio maisto vartojimo. Anemiją gali sukelti staigus ar lėtinis kraujo netekimas (pvz., gausios mėnesinės), taip pat – virškinamojo trakto ligos.

Naudinga žinoti:

• Geležies stokos anemija yra dažniausiai pasitaikanti mažakraujystės forma, pasireiškianti daugiau nei 5% išsivysčiusių šalių gyventojų.
• Daugiau nei 20% moterų, 50% nėščiųjų ir 3% vyrų serga geležies stokos anemija;
• Labai dažnai pasitaiko slapta geležies stoka, kuri pasireiškia 30% mokyklinio amžiaus vaikų ir nėščiųjų. Slapta geležies stoka reiškia, kad hemoglobino kiekis yra pakankamas, bet geležies atsargų organizme trūksta.


Įvairi mityba padeda

Geležies yra gyvūlinės ir augalinės kilmmės produktuose, tačiau iš augalinių produktų pasisavinama tik 5-8% geležies, o sergant skrandžio ar kitomis virškinamojo trakto ligomis, dar mažiau. Daug geležies turi liesa mėsa – jautiena, kiauliena ir aviena; kepenys, kraujiniai produktai, austrės, kiaušiniai. Geležies yra špinatuose, ankštiniuose augaluose, džiovintuose vaisiuose (pvz., razinose), abrikosuose, bananuose ir kt. Geležies pasisavinimą skatina vitamino C turintys maisto produktai – citrusiniai vaisiai, paprikos, pomidorai, morkos ir kt.

„Ilgalaikės geležies stokos anemijai nepakanka tik pakoreguoti mitybos, svarbu papildomai gerti gydytojo rekomenduojamų geležies preparatų. Geležies preparatai geriami prieš valgį, užgeriant stikline vandens ar sulčių. Nepatartina preparatų užgerti pienu, arbata ar kava – pastarieji sulėtina mikroelemento pasisavinimą iš virškinimo sistemos“, - pataria „SYNLAB“ laboratorinės medicinos gydytoja.

Svarbūs yra B grupės vitaminai

Viena iš mažakraujystės priežasčių – vitamino B12 trūkumas. Šis vitaminas būtinas raudonųjų kraujo kūnelių, nervų sistemos ir odos būklei palaikyti. B12 yra tik gyvūninės kilmės maisto produktuose, įskaitant pieno produktus ir kiaušinius. Vitamino B12 atsargos organizme išlieka iki dvejų metų, o kiekis dažnai sumažėja vyresniame amžiuje. Vitamino B12 kiekį galima nustatyti atlikus kraujo tyrimą.

Folio rūgštis yra B grupės vitaminas, kuris kartu su vitaminu B12 būtinas nukleorūgščių ir amino rūgščių sintezei, normaliam baltymų, riebalų ir angliavandenių metabolizmui. Vitaminas padeda žarnyno mikrofloros palaikymui. Folio rūgšties poreikis didėja nėštumo metu. Daugiau folio rūgšties dienos normos reikėtų gauti iš augalinės kilmės maisto, pvz., žalių lapinių daržovių (žalios salotos, špinatai) ir vaisių (apelsinai ir mangai), o mažiau – iš gyvūninės kilmės produktų (pvz., kepenų). Folio rūgštis ypač reikalinga nėščiosioms pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Folio rūgšties atsargos kaupiamos kepenyse ir išlieka iki trijų mėnesių.

Laiku atlikti tyrimus

Mažakraujystę svarbu nustatyti kuo anksčiau. Pirminei diagnozei tinka bendras kraujo tyrimas, atliekamas šeimos klinikoje ar medicinos tyrimų laboratorijoje. „Dažniausiai anemijos požymis – žemas hemoglobino kiekis kraujyje. Gavus tokį rezultatą reiktų papildomai atlikti feritino, transferino, vitamino B12, folio rūgšties ir kt. tyrimus, kad būtų įvertintas anemijos tipas ir sunkumas", - rekomenduoja „SYNLAB“ gydytoja.

SYNLAB laboratorijos gydytojai mažakraujystei nustatyti rekomenduoja atlikti šešis tyrimus – bendrą kraujo tyrimą, geležies, feritino, transferino, vitamino B12, folio rūgšties tyrimus. Tyrimų rezultatai įvertina mažakraujystės stadiją ir priežastį.

• Didžiausiam Europoje laboratorijų tinklui priklausanti SYNLAB laboratorija tyrimus Lietuvoje atlieka jau 18 metų.
• Tyrimus galima atlikti visuose SYNLAB laboratorijos padaliniuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Druskininkuose ir Utenoje.
• Kraujo tyrimams nereikalinga išankstinė registracija. Rezultatai pateikiami per 1-2 darbo dienas.
• Kilus klausimams, galima užsiregistruoti laboratorijos gydytojo konsultacijai Vilniuje. Esant oficialiam paciento sutikimui, tyrimų rezultatai gali būti persiunčiami šeimos gydytojui arba gydytojui specialistui.

Komentarai

Ar žinote, kad...

Knarkimo problemos nekankina kosmonautų. Nesvarumo būsenoje išnyksta ne tik ši, bet ir kitos su miegu susijusios problemos.

Kitas faktas