Nuo rimtų koronaviruso komplikacijų nėštumo metu – vakcinos apsauga

Partnerio turinys
Šis turinys inicijuotas projekto partnerio
Nuo rimtų koronaviruso komplikacijų nėštumo metu – vakcinos apsauga

Klastinga koronaviruso infekcija nesirenka savo aukų. Ne tik pati liga, bet ir jos pasekmės vienodai pavojingos tiek suaugusiesiems, tiek vaikams, ką jau kalbėti apie jautrų sveikatai etapą išgyvenančias besilaukiančias moteris. Ne tik mūsų šalies, bet ir užsienio ekspertai sutartinai tvirtina: planuojant ar laukiantis naujos gyvybės ir norint apsisaugoti nuo koronaviruso, nėra patikimesnio ginklo nei COVID-19 vakcina.

 

Tenka dviguba atsakomybė

 

Nėštumo eiga – jo metu patirti negalavimai, persirgtos ligos, vartoti medikamentai – gali turėti reikšmingos įtakos tiek moters įsčiose besiformuojančiam vaisiui, tiek jau augančio mažylio sveikatai.

 

Tad, kaip pripažino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Akušerijos ir ginekologijos klinikos Akušerijos skyriaus vadovė prof. dr. Meilė Minkauskienė, būsimajai gimdyvei tenka dviguba atsakomybė – pasirūpinti ne vien savo, bet ir vaikučio sveikata.

 

Dėl besilaukiančios moters organizme vykstančių pokyčių padidėja infekcijų atsiradimo rizika, o koronaviruso akivaizdoje šiuo periodu kyla dar ir rimtų grėsmių: mokslinių tyrimų duomenimis, nėščiosios COVID-19 liga serga sunkiau nei to paties reprodukcinio amžiaus nesilaukiančios moterys.

 

„Koronavirusas pažeidžia ne tik plaučių audinio, bet ir kitas kūno ląsteles. Būtent placenta yra ta vieta, kur šis virusas yra tropiškas, ten jis taip pat turi savo receptorių. Tad pastebime, kad COVID-19 susirgusios nėščiosios dažniau patiria tam tikras akušerines komplikacijas, tarp jų – ir priešlaikinį gimdymą“, – teigė M. Minkauskienė.

 

Liga tapo agresyvesnė

 

Jau skaičiuojami ne pavieniai atvejai, kai susirgus sunkesne koronaviruso forma nėščiosioms tenka gimdyti prieš laiką, tačiau baisiausia, kad ši liga gali pasiglemžti gimdyvės gyvybę – deja, ne taip seniai Lietuvą sukrėtė ir tokia dramatiška istorija.

 

Pastebima, gerokai agresyvesnė nėščiųjų ir gimdyvių atžvilgiu yra delta atmaina – būtent ši atmaina pasižymi tuo, jog nėščiosios žymiai dažniau hospitalizuojamos ir patenka į intensyviosios terapijos skyrių, joms dažniau tenka taikyti dirbtinę plaučių ventiliaciją. Gimdyvių mirtys šios bangos metu tikrai yra dažnesnės, sako medikė.

 

„Šios bangos metu, kai serga nėščioji ar gimdyvė, dažniau serga vaisius ir naujagimis. Priešlaikiniai gimdymai sudaro apie trečdalį atvejų, naujagimio infekcija siekia 10 proc., o vienas iš šimto vaisų gimsta negyvi, jei mama serga COVID-19 infekcija. Kas penktą gimusį vaiką tenka gydyti naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Ši liga vienu ar kitu būdu (dėl mamos hipoksijos, dusulio, kvėpavimo nepakankamumo, placentos funkcijos sutrikimo, neišnešiotumo) kelia pavojų vaiko sveikatai“, – komentavo M. Minkauskienė.

 

Efektyvumą pagrindžia tyrimai

 

Vieningos pozicijos, jog vakcinos gali apsaugoti nuo galimų rimtų komplikacijų nėštumo metu, šiuo metu laikosi bemaž keturios dešimtys pasaulio šalių, tarp jų – ir Lietuva.

 

„Ar kalbėtume apie Europos vaistų tarnybą, ar apie didžiąją dalį Europos akušerių ginekologų draugijų, ar apie Amerikos vaistų ir maisto agentūrą bei Infekcinių ligų draugiją – visos šios organizacijos rekomenduoja skiepytis nėštumo metu. Lietuvos akušerių ginekologų draugija taip pat jungiasi prie šios pozicijos“, – kalbėjo pašnekovė.

 

Dvejonės, ar saugu skiepytis planuojant pastoti, besilaukiant ir žindant kūdikį, kilo dėl to, kad testuojant COVID-19 vakcinas nėščiosios nebuvo įtrauktos į klinikinius tyrimus. Dėl šios priežasties vakcinų gamintojai ir nenurodė, kad vakcinos yra saugios nėštumo metu. Tačiau šiandien jau galima remtis patikimais duomenimis, įrodančiais, kad skiepai – saugūs tiek pastoti planuojančioms, tiek besilaukiančioms, tiek maitinančioms moterims.

 

Antai JAV nuo COVID-19 paskiepijus beveik 140 tūkst. būsimų mamų buvo paskelbti tyrimai, kurie rodo, jog šioms nėščiosioms suleistos vakcinos veikė taip pat efektyviai, kaip ir bendrajai populiacijai, be to, nepastebėtas joks galimas tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis besivystančiam vaisiui ar nėštumo eigai.

 

Atidėlioti nėštumo neverta

 

Pasak M. Minkauskienės, šiandien neturima ir jokių mokslinių duomenų, kad vakcina turėtų įtakos vaisingumui, apvaisinimui ar pastojimui.

 

„Atliekant tyrimus su moterimis, kurioms buvo taikomos pagalbinio apvaisinimo technologijos, nustatyta, kad vakcinuotų pacienčių procedūrų efektyvumas nuo nevakcinuotų moterų nesiskiria. Tą galėtų paliudyti ir nemažai jau po vakcinacijos pastojusių moterų, kurios lankosi pas mūsų akušerius ginekologus. Todėl planuojantiems šeimos pagausėjimą taip pat rekomenduojame vakcinuotis ir neatidėlioti nėštumo baiminantis neva galimo vakcinos poveikio“, –kalbėjo medikė.

 

Iki šiandien pateikta pakankamai duomenų ir apie tai, jog į motinos pieną nepatenka vakcinos nuo COVID-19 veiklioji medžiaga, tad pasiskiepijusios žindyvės gali ir toliau saugiai maitinti.

 

Nors besilaukiant skiepytis galima bet kuriuo nėštumo trečdaliu, dalis specialistų pasisako už tai, kad vertėtų suskubti nėštumo pradžioje – tokiu atveju trečiajame trimestre moteris jau turėtų pilną imunitetą.

 

Kita vertus, po vakcinacijos nėščiosioms gali pasireikšti įprastos reakcijos, kaip lokalus skausmas, paraudimas dūrio vietoje, rankos patinimas, silpnumas ar karščiavimas, o pastarasis veiksnys pirmaisiais nėštumo mėnesiais nepageidautinas. Tad bet kokiu atveju dėl sprendimo, kada būtų palankiausia skiepytis, vertėtų pasitarti su prižiūrinčiu gydytoju.

 

Kalbant apie vakcinos pobūdį, tiek nėščiosioms, tiek žindyvėms rekomenduojama skiepytis vadinamosiomis COVID-19 mRNR vakcinomis:„Comirnaty“ (gam. „BioNTech ir Pfizer“) arba „Spikevax“ (gam. „Moderna“).

 

„Nėštumas yra hiperkoaguliacinė, padidinto krešumo būklė, todėl apsidrausdami ir mūsų, ir kitų pasaulio šalių ekspertai rekomenduoja nesirinkti „Vaxzevria“ vakcinos. Nors vėlgi patvirtintų įrodymų, kad ji yra mažiau saugi nėštumo metu ar gali sukelti kažkokių krešumo problemų, nėra“, – komentavo LSMU atstovė.

 

Saugaus kokono strategija

 

Gydytoja taip pat priminė, jog persirgusioms koronavirusu nėščiosioms galioja tokios pat rekomendacijos, kaip ir nesilaukiančioms moterims – pasiskiepyti po ligos praėjus pusei metų.

 

„Viena mūsų pacientė šiais metais jau antrą kartą susirgo koronavirusu. Taigi persirgta liga neužtikrina naujo susirgimo“, – įspėjo ekspertė.

 

Be to, pašnekovė atkreipė dėmesį, jog kuo nėščioji vyresnė, kuo daugiau turi gretutinių ligų, tuo atsakingiau ji turėtų apsvarstyti skiepijimosi būtinybę.

 

„Tai būtų tiek cukrinis diabetas, bronchinė astma, tiek pirminė arterinė hipertenzija ar nutukimas – šios būklės smarkiai didina sunkesnės koronaviruso ligos riziką“, – pripažino medikė.

 

Tuo atveju, jei dėl kažkokių aplinkybių nėščioji negali skiepytis, labai reikšmingu tampa jos artimųjų apsisprendimas.

 

„Tai, kad nėščioji apsupta vakcinuotų artimųjų, kurie turi labai menką infekcijos riziką, yra puiki vadinamoji kokono strategija, kuri buvo taikoma ir iki COVID-19, kai nėščiosios nebūdavo vakcinuojamos gresiant kitoms infekcijoms, pavyzdžiui, kokliušui. Žinoma, šiuo atveju labai svarbu ir pačios nėščiosios socialinių kontaktų apribojimas bei visos kitos koronaviruso profilaktinės priemonės“, – priminė M. Minkauskienė.

 

Tarp baimių ir faktų

 

Anot medikės, suprantama, kad kiekviena besilaukianti moteris nerimauja dėl nėštumo baigties, dėl vaisiaus sveikatos.

 

„Visais laikais galvodami apie besivystančio vaisiaus sveikatą nėštumo metu rinkomės pačius saugiausius, pagrįstus, geriausiai ištirtus gydymo būdus. Suprantame nėščiųjų klausimus, baimę ir norą turėti kuo daugiau informacijos šiuo klausimu. Bet noriu pasakyti, kad nėščiųjų skiepijimas yra įsibėgėjęs visame pasaulyje, galima rasti duomenis ne tik iš JAV, kuri turi labai griežtą visų nepageidaujamų efektų registracijos sistemą, bet ir iš Kanados, Škotijos, Izraelio, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių“, – vardijo pašnekovė.

 

Šios šalys pateikia rezultatus apie dešimčių tūkstančių paskiepytų nėščiųjų nėštumo ir gimdymo eigą.

 

„Visi duomenys mus nuramina ir sako, kad tiek nėščiajai, tiek ne nėščiai moteriai vakcina gali sukelti tokių pačių šalutinių efektų. Jokio papildomo vakcinos sukelto pavojaus vaisiui ir naujagimiui nepastebėta, bet mes puikiai matome ir žinome, kokia gali būti pavojinga pati COVID-19 infekcija naujagimiui ir vaisiui. Koronavirusu susirgusias besilaukiančias moteris tenka gydyti ir medikamentais, kurių poveikis nėščiosioms tebevertinamas, galiausiai atliekami krūtinės ląstos radiologiniai tyrimai. Įvertinus ligos galimybės ir rizikos tikimybę, pasirinkimas neabejotinai nukrypsta į vakcinos pusę“, – neabejoja M. Minkauskienė.

Komentarai

Ar žinote, kad...

Lietuvoje kasmet užregistruojama per 100.000 sezoninio gripo atvejų.

Kitas faktas