„Nervus – į konservus“, arba kaip užbėgti infarktui už akių


 
O blogiausia yra tai, kad net standartinė įtampa, kurią kiekvienas patiriame kasdieniame gyvenime, gali laikinai sutrikdyti visos širdies kraujagyslių sistemos darbą, staiga pakeisti organizmo hormoninį foną ir padidinti adrenalino kiekį kraujyje.
 
Širdies kraujagyslių sistema
 
Nuolatinis emocinis stresas daro įtaką ir kitiems veiksniams, kurie netiesiogiai didina širdies kraujagyslių sistemos ligų riziką.
 
Bene ryškiausias to pavyzdys būtų rūkymas: patekę į stresinę situaciją rūkaliai cigaretės griebiasi dar dažniau nei įprastai. Kitus žmones stresas priverčia persivalgyti, taigi ilgainiui lemia antsvorį, padidėjusį „blogojo“ cholesterolio kiekį.
 
Bet kuriuo atveju tai, kaip mes reaguojame į stresą, neigiamai veikia kraujagysles ir blogina bendrą širdies būklę.
 
Ūmus širdies nepakankamumas
 
Netgi „džiaugsmingas“ stresas – tai yra laiminga, bet vis dėlto įtempta akimirka, pavyzdžiui, vaikaičio gimimas ar paaukštinimas darbe, – kartais būna infarkto priežastis, tad ką ir kalbėti apie bėdas. Artimo žmogaus mirtis, skyrybos, atleidimas iš darbo, nesėkmės versle, reakcija į stichines arba technogenines katastrofas ar rimti konfliktai šeimoje – visa tai didina ūmaus širdies smūgio riziką. Taip yra dėl to, kad tokiomis akimirkomis šoka arterinis kraujospūdis, pasikeičia širdies susitraukimų dažnis, sutrinka kraujagyslių tonusas bei įvyksta dar aibė visokių fiziologinių pakitimų. Pasekmė – širdis paprasčiausiai nebeišlaiko.
 
Sunkus stresas gali sukelti net kardiomiopatiją – širdies raumens ligą, pasireiškiančią jos struktūros bei funkcijos pokyčiais, ir lemiančiais širdies nepakankamumo išsivystymą.

3 psl. »

Komentarai