Nemaloni statistika: Lietuvoje nuo vabzdžių įgėlimų kasmet nukenčia apie 10 tūkst. žmonių



„Apmaudu, kad tenka administruoti ir labai liūdnus įvykius. Mūsų praktikoje pasitaikė situacija, kuomet apdraustasis asmuo darbo metu tiesiog pasijuto blogai. Medikams žmogus prasitarė, kad jam įgėlė bitė, deja, paciento gyvybės išgelbėti nepavyko. Tokie atvejai nėra dažni, bet jie labai rimtai indikuoja, kad į vabzdžių įgėlimus neturėtume numoti ranka“, ̶ A.Žilėnas.

Specialisto teigimu, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad 200 anafilaksinį šoką dėl vabzdžių įgėlimų visoje šalyje patiriančių žmonių nėra daug, tačiau kiekvienas toks atvejis yra tikrai sunkus ir kelia realią grėsmę gyvybei.

A.Žilėnas pataria, kad tuo atveju, jei dėl vabzdžio įgėlimo jau teko vykti į gydymo įstaigą, su medikais būtina pasikonsultuoti, kokių medikamentų dėl visa ko reikia turėti su savimi gamtoje ir nerizikuoti sveikata bei gyvybe, nes alerginės reakcijos kartais vystosi žaibiškai ir iki mirties gali nepraeiti nė pusvalandis.

Būtina žinoti, kad kiekviena vabzdžių rūšis palieka skirtingą pėdsaką ant odos. Pavyzdžiui, uodo įgėlimas labai aiškiai juntamas ir jis odoje paliks rausvą kauburėlį, kuris netrukus pradės labai niežėti. Bitės ar kamanės įgėlimo vietoje atsiranda nedidelė raudona dėmelė su baltu taškeliu viduje. Mosikavimas rankomis ir bandymas nuvyti širšes ir bites labai erzina, todėl jei jos skraido aplink patartina elgtis ramiai.

Jeigu jums įkando sparva, pastebėsite paraudimą, kartais – tekantį kraują. Šie kraujasiurbiai skraido pažeme, todėl dažnai gelia būtent į kojas.

Priešingai nei bitės, vapsvos ir širšės gali gelti net keletą kartų, nes jos geluonio odoje nepalieka. Joms įgėlus ant odos pamatysite 5 – 10 cm. skersmens odos paraudimą.

3 psl. »

Komentarai