Natūrali apsauga nuo trombų: gydytoja patarė, kaip save apsaugoti

Partnerio turinys
Šis turinys inicijuotas projekto partnerio
Natūrali apsauga nuo trombų: gydytoja patarė, kaip save apsaugoti

Jau daugiau nei metus Lietuvoje siaučiant pandemijai, sveikatos specialistai sunerimę – dėl šios ligos smarkiai padidėja kraujo krešulių rizika. Tačiau širdies ir kraujagyslių ligomis nesergantiems žmonėms nerekomenduojama vartoti vaistų, todėl laida „Sveikata.lt“ siūlo alternatyvą – natūralias ir saugias prevencines priemones, kurias galima naudoti, siekiant išvengti kraujo krešėjimo pusiausvyros ir kitų kraujotakos sutrikimų. Parengėme jums išskirtinį interviu su gydytoja Regina Žukauskiene, kuri papasakos ne tik apie faktorius lemiančius širdies ligas, bet ir natūralią apsaugą nuo trombų.

 

Pripažinta, kad stresas yra rizikos veiksnys, sukeliantis aterosklerozę, miokardo infarktą ar kitas širdies ir kraujagyslių ligas. Gydytoja, kokią žalą mums daro streso hormonai?

 

Negalėčiau įvardinti kokios nors ligos, kuriai stresas nedarytų blogos įtakos. Mes labai dažnai girdime, kad žmogui susinervinus jį ištiko infarktas ar insultas. Kodėl taip nutinka? Todėl, kad aterosklerozė, esanti kraujagyslėse, suformuoja aterosklerozines plokšteles ir pakilus spaudimui, tos plokštelės gali plyšti. Tuomet suardoma kraujo krešumo pusiausvyra, atsiranda didesnė trombų susidarymo rizika.

 

Kraujo krešėjimas – nėra blogas veiksnys. Kokios priežastys nulemia kraujo krešumo funkcijos išsibalansavimą?

 

Kai žmogus yra sveikas, tai abi sistemos – krešėjimo sistema ir fibrinolizinė sistema yra pusiausvyroje. Tačiau jos išsibalansuoti gali ne tik žmogui senstant, bet ir nesilaikant sveiko gyvenimo principų, netaisyklingai maitinantis, rūkant, esant aukštam cholesterolio kiekiui kraujyje ar netgi netekus daug skysčių. Dėl to organizmo patiriamas stresas provokuoja įvairių sistemų sutrikimus, taip pat ir kraujotaką. Krešėjimo sistema organizme pradeda dominuoti ir „nugali“ fibrinolizinę sistemą, kuri atsakinga už kraujo skystinimą. Tuomet, kraujas , liaudiškai tariant, „tirštėja“, susidaro krešuliai, kuriuos dar vadiname trombais, jie užkemša kraujagysles ir gali įvykti įvairios komplikacijos, kartais sukeliančios net mirtį.

 

Kokie yra signalai, jog širdžiai nedelsiant reikia pagalbos?

 

Jei kalbame apie širdies ligas, infarktą, tai dažnai atsiranda spaudimo jausmas už krūtinkaulio, skausmai plintantys į kairę pusę ar apatinį žandikaulį. Žinoma, tokių simptomų laukti nereikėtų, patarčiau anksčiau kreiptis į gydytojus, jei atsiranda savijautos pakitimų. Jei kalbame apie galvos smegenų kraujotaką, gali atsirasti galvos svaigimas, skausmai, mirgėjimo akyse epizodai. Tai simptomai, kurių natūraliai kasdieną neturėtume sutikti, todėl pajutus kažką neįprasto, reikėtų kreiptis į gydytojus ir pasitikrinti, ar sveikatai negresia pavojus.

 

Nuo kokio amžiaus būtina pradėti rūpintis kraujotaka?

 

Pradėti reikia nuo gimimo. Dažnai yra sakoma, kad iki 25 metų, žmogaus organizme vyksta įvairių sistemų statyba – kaulų, kraujo, raumenų, kaulų čiulpų. Tam reikalingos statybinės medžiagos ir jeigu jų nekaupiame teisingai, kol esame jauni – iš principo nuo kūdikystės – senatvėje tų medžiagų dar labiau trūksta. Tuomet esame priversti susidurti su nelauktomis pasekmėmis.

 

Kokie žmonės labiausiai rizikuoja susirgti kraujotakos ligomis, patirti infarktą ar insultą?

 

Dažniausiai tai yra vyresnio amžiaus žmonės. Tačiau šias ligas gali lemti ir kiti faktoriai – nutukimas, žalingi įpročiai, pozicija, susijusi su ilgu sėdėjimu, paveldimos ligos ir t.t. Dar krešėjimo riziką didina gausus skysčių netekimas. Jis gali atsirasti, kai gausiai prakaituojame, ar viduriuojame. Tai ypač aktualu ir vasaros laikotarpiu.

 

Kokias prevencines priemones galėtumėte rekomenduoti, kad išvengtume rimtų širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų?

 

Nors daugelis žino, vis tiek verta pakartoti, kad ypač svarbu yra sveikai maitintis ir laikytis sveiko gyvenimo būdo. Tačiau pripažinkime patys sau: ar mes tikrai tai sugebam? Reikėtų bent minimalaus fizinio aktyvumo. Taip pat drąsiau pasitelkti augalines maisto medžiagas, kurios gali būti labai naudingos. Yra visa eilė maisto produktų, turinčių ne tik krešumą mažinančių faktorių, bet ir antioksidantų, naikinančių laisvuosius radikalus, kurie kenkia mūsų organizmui. Lietuvoje, iš tokių produktų, pastaruoju metu labai populiari yra ciberžolė, taip pat nuo seno plačiai paplitęs česnakas ar gudobelė. Bet paskaičiavus, šių produktų reikėtų suvalgyti kilogramais, kad gautume tą kiekį, kuris randamas maisto papilduose.

 

Kai kuriose šalyse sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis yra vienas mažiausių visame pasaulyje. Ko galėtume pasimokyti iš tokių šalių?

 

Viena iš tokių šalių yra Japonija. Japonų vidutinė gyvenimo trukmė yra net 10 metų ilgesnė už mūsų, lietuvių. Mokslininkai tyrinėjo šią situaciją ir ieškojo priežasčių. Koks gyvenimo būdas ir mityba suteikia japonams galimybę taip ilgai gyventi? Pirmiausiai, akys krypsta į jų mitybos pasirinkimus. Japonų virtuvėje vyrauja ne tik ryžiai ar makaronai, kaip daugelis įsivaizduoja, joje gausu daržovių, prieskoninių augalų, naudingųjų aliejų. Taip pat šioje šalyje yra labai populiarus „natto“ maistas. Japonai „natto“ maisto suvalgo tūkstančius tonų per metus. Kaip mums ryte kiaušinienė, taip japonams pusryčių maistas yra „natto“. Mokslininkai išsiaiškino, kad šiame maiste yra tam tikras fermentas, vadinamas natokinaze, kuris turi labai platų poveikį mūsų kraujotakos sistemai. Ypatinga tai, kad pavyzdžiui, kai kurie vaistai antiagregantai veikia tik trombocitus, o natokinazė veikia ir arterijose, ir venose. Venose krešuliai susidaro iš eritrocitų, todėl platus natokinazės antiagregatinis spektras mums yra labai naudingas.

 

Japonai šio fermento gauna su maisto. O kur mums jį rasti?

 

Lietuvoje nėra tokio maisto atitikmens, bet mes turime maisto papildų, kuriuose yra natokinazės. Lietuvoje nėra tokio maisto atitikmens, bet mes turime maisto papildų, kuriuose yra natokinazės. Tik nereikėtų painioti natokinazės su vaistais. Tokio tipo medžiagos, kaip natokinazė gali būti vadinamos funkciniu maistu, nes papildžius mitybą šia medžiaga atliekame savo organizmui kraujotakos gerinimo funkciją, natūraliu būdu suteikiame apsaugą nuo trombų ir net stipriname kraujagyslės vidinį sluoksnį.

 

Pristatome Jums pagrindines naudas, kurias teikia natokinazė:

 

· gerina kraujo cirkuliaciją visame kūne – ir venose ir arterijose, ir net kapiliaruose;

· turi fibrinolitinį poveikį – tai kraujo klampumą mažinanti medžiaga, kuri suaktyvina natūralų organizmo gebėjimą ardyti krešulius (trombus) ir neleisti susidaryti naujiems;

· nežymiai mažina kraujospūdį;

· pasižymi daugialypiu poveikio mechanizmu, kurio dėka natūraliai palaikoma kraujo krešumo pusiausvyra organizme;

· vartojant nuolatos gali padėti sumažinti kraujotakos sistemos ligų riziką ar jas atitolinti.

 

Laida „Sveikata.lt“ kiekvieną sekmadienį, 9 val. ryte, per TV3! Dirbame dėl Jūsų, kad būtumėte sveiki!

Komentarai (2)

Rolka 2021-05-29 23:09
Aš ne gydytojas, bet ir durniui aišku, kad vaistus nebūti vartoti. Yra geras ir blogas cholesterolis. Pirma reiktu tai išsiaiškinti. jei jums 8 tai nereiškia kad turite vartoti.... žinoma, jeigu gydytojas pasitaikys protingas, jis padarys tam tikrus tyrimus. Jeigu, jam vienodai jis paskirs vartoti vaistus nesigilinus.
Rima 2021-05-23 10:45
Jei cholesterolis 8 ar jau butina gerti vaistus