Pagal statistiką per savo gyvenimą moteris sugaišta 4000 valandų makiažui ir dar 200 valandų antakių pešiojimui. Ką mums tai sako?

Kam apskritai reikalingas grimas? Pačia seniausia makiažo tradicija buvo siekiama pabrėžti jaunystę ir seskualinį patrauklumą (moters vaisingumą, jos gebėjimą pagimdyti ir išmaitinti kuo daugiau vaikų). Etnologas Desmontas Morisas, knygos „Intymus gyvenimas“ autorius, tvirtina, kad rausvi skruostai byloja apie gerą sveikatą ir fizinį aktyvumą, o dažai ant veido – apie slepiamas erotines fantazijas. Raudonos lūpos atrodo, tarsi būtų pritvinkusios kraujo ir laukiančios bučinio. Pieštuku apvestos akys žvilgsnį daro jaunatviškesniu ir labiau išryškina bei optiškai padidina akies vyzdį, o žmogaus pasąmonėje išsiplėtę vyzdžiai asocijuojasi su geismu, patiriamu seksualinės ekstazės metu.       
   
Makiažas moters gyvenime tapo tokiu įprastu užsiėmimu kaip ir dantų valymas. Moterims makiažas svarbus todėl, kad jos žino, kaip mūsų laikmetyje svarbu padaryti gerą pirmą įspūdį. Kiekviena moteris kosmetiką renkasi savo nuožiūra. Vis tik mažai kas iš mūsų rimtai susimąsto apie tai, kad makiažas gali labai daug pasakyti apie moters charakterį, įpročius, polinkius, atskleisti jos slapčiausias vietas. Ką byloja makiažo tipas  psichologui?   

Be makiažo

Priežastys gali būti įvairios – alerginė reakcija, odos problemos ir t.t. Tačiau būna ir taip, kad akivaizdžių priežasčių nėra, o moteris atsisako naudoti kosmetiką. Specialistai mano, kad toks atvejis galėtų būti būdingas nepilnavertiškumo kompleksą turinčioms moterims. Kitaip sakant, moteris nemano esanti patraukli ir todėl nemato reikalo rūpintis savimi. Kitos priežastys gali būti tingumas, visiškas laiko laisvo nebuvimas, auklėjimas ar aplinka. Pavyzdžiui, jeigu mama jaunystėje nesistengė atrodyti gražiai, tai ir dukra nesąmoningai gali būti abejinga kosmetikai. Arba, jei mergaitė augo tarp berniukų, draugavo ir žaidė tik su jais, tai tolimesniame jos gyvenime jai paprasčiausiai gali atrodyti nesuprantama, kam apskritai reikalinga kosmetika.