Visiems mums malonu, kai mus su šypsena sutinka, palydi ar palaiko. Su šypsena veide jaučiamės pozityvesni ir energingesni. Šypsena atpalaiduoja ir nuteikia kūrybiškai. Ir nesvarbu, tikra ji ar ne. Šypsenos ar juoko metu įsitempę yra tik keturi veido raumenys, o dešimtys kitų ir tuo pačiu atitinkami galvos smegenų centrai atsipalaiduoja ir raminančiai nuteikia visą kūną. Bet šypsotis verta ne vien tik dėl šių priežasčių. Jų yra daug daugiau.
 
Žmonės nuo seno sako, kad juokiantis organizme gaminasi vitaminas C. Iš tiesų, po juoko priepuolių sveikata, nors trumpai, tačiau pagerėja. Gydomoji juoko galia ilgina gyvenimą: pagerėja kraujotaka, širdies veikla, visoje sistemoje padaugėja deguonies. Taip pat stiprėja imuninė ir endokrininė sistemos, kurios padeda gamintis cheminėms medžiagoms, kovojančioms su ligomis.
 
Medicininiai tyrimai parodė, kad tų žmonių, kurie gyveno džiaugsmingą, juoko pripildytą gyvenimą, kraujospūdis išliko normalus. O tie, kurie mažiau šypsojosi ir skundėsi stresais, sulaukę brandaus amžiaus turėjo žymiai aukštesnį kraujospūdį. Jei žmogus yra depresyvios būsenos, jo galimybės mirti dėl širdies smūgio padidėja 44 procentais. JAV nacionalinės mokslų akademijos duomenimis, optimistų imuninė sistema išskiria daugiau apsauginių antikūnių prieš gripo virusą. Juokas ir teigiamos emocijos padeda kovoti su alerginiais susirgimais. Kad pajustumėte teigiamus juoko efektus, prireiks trisdešimties minučių treniruotės tris kartus per savaitę ir 15 minučių juoko per dieną.
 
Įrodžius juoko ir šypsenos privalumus, visame pasaulyje pradėjo populiarėti psichoterapijos kryptis geotologija, kurios metu naudojami keli juoko metodai negalavimams įveikti: