Pastaruoju metu pasikeitė ir kiti hepatito A epidemiologiniai dėsningumai. Vieni svarbiausių rizikos veiksnių yra ne tik buitinis kontaktavimas su sergančiuoju hepatitu A, nepakankama rankų higiena, bet ir kelionės į užsienio šalis, intraveninių narkotikų vartojimas.

Lietuvoje intraveninių narkotikų vartojimas jaunų žmonių grupėje yra plintantis reiškinys, todėl dėl šio rizikos veiksnio reikėtų tikėtis hepatito A susirgimų padaugėjimo paauglių ir jaunų suaugusių žmonių grupėje.

Visuomenės informavimas ir švietimas, rankų higiena yra labai svarbios priemonės mažinant užsikrėtimą hepatito A virusu, tačiau vien nespecifinėmis profilaktikos priemonės VHA plitimo nepavyks sustabdyti.

Viena efektyviausių hepatito A kontrolės priemonių yra vakcinacija. Šiuolaikinės hepatito A vakcinos pasižymi dideliu imunogeniškumu. Apie 95–100 % iki 12 mėnesių ir vyresnių vaikų, o taip pat suaugusiųjų praėjus 4 savaitėms po vakcinacijos viena doze įgauna apsauginį imunitetą. Paskiepijus dviem vakcinos dozėmis apsauginis antikūnų titras gali išlikti iki 20 metų.

Ypač svarbu paskiepyti vaikus, lankančius lopšelius ir darželius, o taip pat 6–7 metų amžiaus vaikus, kurie pradeda lankyti mokyklą. Hepatito A vakcina taip pat rekomenduojama:

• keliautojams, vykstantiems į šalis, kur sergamumas virusiniu hepatitu A yra didelis;
• vaikams, prieš pradedant lankyti vaikų kolektyvą (darželį ar mokyklą);
• kariškiams, vykstantiems į endeminius regionus arba vietoves;
• asmenims, kuriems hepatito A grėsmė gali būti susijusi su profesine rizika, ypač medicinos srityje dirbančiam personalui, maisto pramonės darbuotojams, vandentiekio darbuotojams;
• silpno imuniteto, sergantiems lėtiniu hepatitu ir kitomis ligomis asmenims;
• vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais;
• švirkščiamųjų narkotikų vartotojams;
• asmenims, kurie dirba su HAV infekuotais primatais;
• asmenims, dirbantiems virusinio hepatito tyrimų laboratorijose.