Rekomendacija „saugoti vaistus tamsioje ir vėsioje vietoje“ galioja praktiškai bet kuriam vaistiniam preparatui. Tai labai svarbu, kaip ir atsižvelgti į vaistų galiojimo laiką. Neverta prisipirkti medikamentų ateičiai, be to, kas pusę metų reikėtų atlikti „inventorizaciją“, pašalinti iš vaistinėlės preparatus, kurių galiojimo laikas jau baigėsi, taip pat tuos, kurių dėl kažkokių priežasčių negalite atpažinti (pavyzdžiui, nusitrynė pavadinimas, tabletės iškrito iš pakuočių, ir jūs nežinote, kas tai per vaistai). Reikėtų pabrėžti ir tai, kad paprastai tabletės galioja gana ilgai – priešingai nei kitos greitai gendančios vaistų formos. Tas pasakytina apie įvairius antpilus ir vaistažolių nuovirus. Netgi šaldytuve juos laikyti galima ne ilgiau kaip 5–6 dienas, o kambario temperatūroje – tik 2–3 paras. Labai nestabilūs ir akių lašai, ypač tie, kurie gaminami pagal užsakymą – juos būtina sunaudoti per 7–10 dienų.

„Dėl vaistų suderinamumo reikia visuomet tartis su vaistinėje dirbančiais specialistais. Tarkime, raminančiai veikiančių augalinių preparatų negalima vartoti su stipresnio poveikio psichotropiniais vaistais, nes toks derinys stipriai slopina, sukelia mieguistumą. Jonažolės preparatus geriau vartoti rudenį, kai mažiau saulės — taip sumažėja alergijos tikimybė“, - pataria viename didžiųjų prekybos centrų įsikūrusios „Gintarinės vaistinės“ vedėja Joana Griškevičienė.

Raminančių preparatų taip pat nereikėtų vartoti kartu su kai kuriais vaistais nuo peršalimo, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos pseudoefedrino. „Tokių vaistų vartoti apskritai nepatariama žmonėms, kenčiantiems nuo streso, nerimo. Šie preparatai turi neigiamą įtaką nervų sistemai, širdžiai, nuo jų gali padažnėti širdies ritmas, pasireikšti aritmija, kitas šalutinis poveikis“, - perspėja vaistininkė ir šiuo atveju pataria rinktis švelnesnio poveikio, atskirai veikiančius preparatus temperatūrai mažinti, gerklei ar slogai gydyti.