Kovoti su kraujospūdžio problemomis galima ne tik vaistais


 
Hipotonija būdinga ir ligoms, susijusioms su širdies ritmo sutrikimais – aritmija, įvairiomis blokadomis. Visus šiuos sutrikimus parodo elektrokardiograma.
 
Hipotoninio tipo vegetacinė kraujagyslių distonija – dar viena galima priežastis. Organizmo reakcija į tokią būklę būna dvejopa: simpatinė-adrenalininė ir parasimpatinė (acetilcholinė).
 
Psichiatrai ne šiaip sau juokauja, kad žmogaus siela gyvena ne širdyje, o inkstuose, nes būtent antinksčiai gamina streso hormonus:
 
– adrenaliną („agresijos hormoną“), kuris įaudrina, sukelia karščio jausmą, kraujo pritekėjimą į galvą, padidina kraujospūdį, prakaitavimą, agresyvų dirglumą, disforiją (liguistai pablogėjusią nuotaiką);
– acetilcholiną („silpnumo hormoną“) – priešingai, sumažinantį kraujospūdį; tuomet žmogų išmuša šaltas prakaitas, prasideda šaltkrėtis, dirglumas ir silpnumas, užplūsta liūdesys ir bejėgiškumas.
 
Tačiau kai kurie žmonės patiria hibridinius priepuolius, kai acetilcholinė ir adrenalininė reakcijos seka viena paskui kitą. Dėl to šokinėja kraujospūdis, žmogų čia muša karštis, čia purto šaltis.
 
Galiausiai sumažėjęs kraujospūdis gali būti ir kai kurių vaistų šalutinio poveikio rezultatas. Tokį „pokštą“ gali iškrėsti:
 
– vaistai širdžiai (nitroglicerino preparatai, beta adrenoblokatoriai),
– didelės antibiotikų dozės,
– spazmolitikai ir vaistai nuo skausmo,
– didelės dozės „nerimtų“ raminamųjų vaistų – tokių, kaip vyresniosios kartos žmonėms gerai žinomas korvalolis, valokardinas, taip pat visokie vaistinių bijūnų, sukatžolių antpilai. Valerijonų poveikis daug švelnesnis.

6 psl. »

Komentarai