Koks šeimos modelis geriausias augančiam vaikui?



Ankstyvoji vaiko aplinka, kurią jam suteikia tėvai, daro didelį poveikį beveik visiems raidos aspektams – nuo kūdikio sveikatos ir adaptacijos po gimimo iki vaiko pasirengimo mokyklai. Šeimos struktūra turi didelę įtaką vaiko patyrimui, mokslo pasiekimams ir gyvenimo gerovei. Šeimos nesutarimai, tėvų išsiskyrimas, pakartotinės santuokos ar partnerystė bei vienišų mamų/ tėvų šeimos dažnai siejamos su neigiama įtaka vaikams.

Tyrimai, lyginantys vaikus, augančius su abiem tėvais, ir vaikus, augančius su vieniša mama arba šeimoje su patėviu/pamote, rodo, kad su abiem tėvais augantys vaikai turi mažiau elgesio problemų, geriau bendrauja su tėvais, jų kognityvinai gebėjimai geresni, rečiau šlubuoja psichinė sveikata. Lietuvoje atlikto tyrimo, kuriuo buvo siekiama palyginti emocinių ir elgesio sunkumų sąsajas su šeimos socialiniais, ekonominiais ir demografiniais veiksniais, rezultatai parodė, kad vaikams iš nepilnų šeimų būdingesni emocijų ir elgesio sunkumai.

Atlikti tyrimai, kuriuose šeimos struktūra vertinama atsižvelgiant į tai, ar pora gyvena santuokoje, ar kohabitacijoje, rodo, kad vaikai, augantys su abiem biologiniais susituokusiais tėvais, pasižymi geresniais sveikatos, pažangumo ir gerovės rodikliais, negu visuose kituose šeimų tipuose. Ilgalaikis 10 500 darželinukų ir jų šeimų tyrimas parodė, kad kohabitacijoje gyvenančių tėvų vaikai pasižymėjo mažesniais gabumais, jų savikontrolė mažesnė nei susituokusių tėvų vaikų, nors nepastebėta, kad kurie nors iš jų jaustųsi vienišesni ar liūdnesni. Tėvų kohabitacijos ir santuokos skirtingą poveikį vaikams iš dalies paaiškina demografiniai skirtumai bei šeimos santykiai. Nustatyta, kad kohabitacija susijusi su dažnesnėmis skyrybomis, didesniu poros santykių nestabilumu, kuris savo ruožtu daro įtaką tiek vaiko gebėjimams, tiek elgesiui. Palyginus su susituokusiomis poromis, kohabitacijos poroms būdingas žemesnis išsilavinimas, mažesnės pajamos.

3 psl. »

Komentarai