Kodėl pjaustydami svogūnus mes verkiame?

Kodėl pjaustydami svogūnus mes verkiame?

Bent kartą gyvenime svogūnai yra pravirkdę mus visus. Kodėl šios daržovės verčia mus ašaroti, paaiškinti nesudėtinga: pjaustydami juos, pažeidžiame ląsteles ir paleidžiame į aplinką cheminius junginius, sudarančius sulfato rūgštis.
 
Šios susimaišo su tam tikrais enzimais ir išsiskiria propantiolis S-oksidas – dujos, kurios, susimaišiusios su ašarų skysčiu, sudaro sieros rūgštį. Rūgštis sudirgina akis bei skatina ašarojimą. Kuo gausiau plūsta ašaros, tuo daugiau susidaro rūgšties. Taigi paprasčiausias darbelis virtuvėje virsta uždaru ratu, iš kurio ištrūkti padeda tik terminis apdorojimas. Aukšta temperatūra suardo enzimus, todėl virti ar kepti svogūnai akims visiškai nepavojingi.
 
Kai kurie specialistai dar siūlo svogūnus pjaustyti po vandeniu arba atšaldytus – sako, pakanka 10–15 minučių palaikyti šaldiklyje, kad sumažėtų išskiriamų rūgščių kiekis.
 
Yra ir gerokai daugiau dvejonių keliančių rekomendacijų. Pavyzdžiui, pjaustant svogūną iškišti liežuvį, laikyti dantyse degantį degtuką, švilpauti, kramtyti duoną ar gumą. Bene veiksmingiausiai atrodantis siūlymas – užsidėti nardymo akinius guminiais apvadais, gerai priglundančius prie veido.
 
O štai nuomonės dėl kontaktinių lęšių išsiskyrė. Kai kas įsitikinęs, jog jie akis apsaugo, kiti – kad kaip tik trukdo ašaroms normaliai išplauti akis dirginančias medžiagas.
 
Na, o profesionalūs šefai sako, kad svogūnus tiesiog reikia pjaustyti kiek įmanoma greičiau. Kad dujos nespėtų pasiekti akių.
 
Bet kuriuo atveju nėra tokių priežasčių, dėl kurių reikėtų išvis atsisakyti valgyti svogūnus – juk jie tokie naudingi sveikatai: turtingi vitamino C ir mažina blogojo cholesterolio kiekį, rašo „The Times of India“.

Komentarai