Kodėl nėštumo priežiūra tokia svarbi?



Antrasis nėštumo laikotarpis: svarbiausi akcentai

Antrasis nėštumo laikotarpis (13–28 savaitės) dažnai prasideda pagerėjusia sveikata, nudžiugina jau jaučiamais ir stiprėjančiais vaisiaus judesiais. Šiuo laikotarpiu pas gydytoją reikėtų apsilankyti vidutiniškai 2 kartus (jei yra indikacijų – dažniau), nepamiršti ir šeimos gydytojo konsultacijos, rekomenduojamas vizitas ir pas odontologą.

„Gydytojui akušeriui ginekologui svarbu profesionaliai atlikti ultragarsinę patikrą, kadangi dauguma vaisiaus ydų jau gali būti diagnozuotos 18–20 nėštumo savaitę. Taip pat kartu vertinamas ir vaisiaus gyvybingumas, augimas, placentos vieta, vaisiaus vandenų kiekis ir kiti sėkmingo nėštumo požymiai, – sako gydytoja. – Be to, su kiekviena šeima reikėtų aptarti, kad kai kurie vystymosi sutrikimai gali būti nepastebėti, nes jų atsiranda tik vėlesniu nėštumo laikotarpiu. Kalbant apie vaikelio lytį, visiškai natūralu, kad vaisiaus lyties nustatymo sąlygos kartais būna apsunkintos dėl moters kūno ypatybių arba netaisyklingos vaisiaus padėties.“

Trečiasis nėštumo laikotarpis: rekomendacijos

Trečiuoju nėštumo laikotarpiu pakartotinai atliekami rekomenduojami tyrimai, vertinama savijauta bei laukiama galimų artėjančio gimdymo požymių. Nėštumo pabaigoje reikia įsitikinti, ar vaisius jau yra galvinėje pirmeigoje. Apie 36 nėštumo savaitę vertinama vaisiaus padėtis atliekant išorinę apžiūrą ir ultragarsinį tyrimą. Jeigu nustatoma sėdmenų pirmeiga, reikėtų aptarti išorinio vaisiaus apgręžimo galimybę (IVA).

„Svarbu, kad nėščiąsias prižiūrintys specialistai informuotų jas ir artimuosius apie išorinio vaisiaus apgręžimo galimybę. Tai saugus ir dažnai sėkmingas metodas, kuris sumažina cezario pjūvio operacijų skaičių. Jeigu 37 nėštumo savaitę ir vėliau išlieka vaisiaus sėdmenų pirmeiga ir nėra kontraindikacijų, turėtų būti siūloma IVA galimybė: pirmą kartą gimdančioms − 36 savaitę, kartotinai gimdančioms − 37 savaitę. Tokia procedūra padidina galimybę sėkmingai pagimdyti natūraliai“, – sako akušerė ginekologė L. Malakauskienė.

3 psl. »

Komentarai