Kodėl nereikia skubėti atsisakyti alergiją sukeliančių produktų?

Kodėl nereikia skubėti atsisakyti alergiją sukeliančių produktų?
@ Shutterstock

Su alergijomis susiję klausimai – kiekvieno mažylio tėvų galvos skausmas. Kaip vystosi vaiko alergija ir kaip su ja kovoti? Kas iš tiesų yra alergija ir kuo ji skiriasi nuo maisto netoleravimo? Į aktualius klausimus atsako Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos profesorė vaikų alergologė Odilija Rudzevičienė.

Neretai maži vaikai kenčia nuo įvairių produktų sukeliamos alergijos maistui, kuri dažniausiai išsivysto ir pasireiškia jau pirmaisiais mažylio gyvenimo metais. Sulaukęs 3-7 metų amžiaus neretai alergija maistui vaikas „išauga“. Kiek rečiau alergija maisto produktams pasireiškia suaugusiesiems.
„Jei abu tėvai alergiški, didelė tikimybė, net 60-80 proc., kad alergija išsivystys ir mažyliui, tačiau alergijos „jungiklį“ gali įjungti įvairūs veiksniai – ne tik paveldimumas, bet ir aplinkos įtaka (tabako dūmai aplinkoje, užterštas oras, per daug sterili buto aplinka, buityje naudojami įvairūs dezinfektantai), žarnyno mikrofloros pokyčiai, kuriuos sukelia gimimas Cezario pjūvio būdu, antibiotikai, perdirbtas, nesveikas maistas ir kitos priežastys“, – aiškino O. Rudzevičienė.

Maisto netoleravimas NĖRA alergija

Gydytoja pastebi, kad alergiją maistui galima įrodyti: ji turi būdingus simptomus ir yra nustatoma radus specifinius „E“ klasės antikūnus kraujo serume ar atlikus odos dūrio mėginį. Lėtojo tipo alergiją maistui padeda nustatyti odos lopo mėginiai. Tiksliausiai alergiją maistui patvirtina arba atmeta provokaciniai oraliniai mėginiai, kai medikų priežiūroje kas 20 min. vaikas yra maitinamas vis didesnėmis įtariamojo alergeno porcijomis.

„Jei tyrimai nustatė alergiją – nereikia galvoti, kad ji išliks visą gyvenimą. Vaikas per keletą metų gali išaugti alergiją, nors tyrimai (tiek kraujo, tiek odos) gali būti teigiami dar keletą ir daugiau metų“, – pastebi medikė.

Pasak jos, paskutiniu metu išpopuliarėjo ir maisto netoleravimo testai, tačiau alergologai jų skirti nerekomenduoja. „Maisto netoleravimo testai rodo ne „E“ klasės antikūnus, kurie susidaro alerginių reakcijų metu, bet „G“ klasės antikūnus, kurie neparodo alergijos,“ – aiškino O. Rudzevičienė.

Pašalinimo metodui – ne!

Dažnai, norėdami gero, tėvai visiškai ir ilgam laikui pašalina alergenų turinčius produktus iš mažylio valgiaraščio, tačiau vaikų alergologė tokiam metodui neskuba pritarti.

„Jei vaikui yra nustatyta greitojo tipo alergija, kurią rodo teigiami odos dūrio mėginiai ar nustatomi specifiniai „E“ klasės antikūnai, maisto alergenus reikia visiškai eliminuoti iš vaiko mitybos. Tačiau, jei tyrimai neparodė greitojo tipo alergenų reakcijos, nustatytos tik lėtojo tipo reakcijos, pavyzdžiui, tam tikri simptomai atsiranda tik po keletos dienų, nerekomenduojame ilgam laikui visiškai atsisakyti tokių maisto produktų“, – teigė profesorė O. Rudzevičienė.

Pasak jos, būtina stebėti ir maisto dienyne žymėtis, kada buvo valgytas produktas, kokios ir kada reakcijos pasireiškė.

„Jei reakcijos nėra greitos ir agresyvios, galima kas keletą mėnesių kartoti tokių produktų įvedimą mažomis porcijomis. Tačiau, jei alergijos simptomai pasireiškia, reikia vėl kelis mėnesius to produkto neduoti“, – teigė profesorė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad stengdamosi apsaugoti būsimą atžalą nuo alergijų ateityje, besilaukiančios mamos taip pat atsisako įvairių produktų grupių – dažniausiai pieno produktų, kiaušinių ir riešutų. Tačiau moksliniai tyrimai tokių dietų naudos iki šiol nėra patvirtinę. Nėščiosioms ir žindyvėms yra rekomenduojama valgyti įvairų maistą, tačiau atsisakyti tų maisto produktų, kuriems ji pati yra alergiška.

Jei žindanti mama įtaria, kad vaikas su pienu gauna tam tikrų alergenų, kurie alergizuoja kūdikį – rekomenduojama dviems savaitėms atsisakyti tų produktų, pavyzdžiui: pieno, kiaušinių, grūdų. Būtina stebėti, ar simptomai keičiasi: nyksta, mažėja. Po dviejų savaičių rekomenduojame kiekvieną produktą vėl po vieną kas savaitę įtraukti į savo valgiaraštį.

Šis patarimas ypač aktualus pirmaisiais kūdikio mėnesiais, kai alergiją nustatantys tyrimai gali būti nepakankamai tikslūs.

Laktozės netoleravimas ir alergija pieno produktams

Laktozės netoleravimas nėra alergija pieno produktams – jei laktozė netoleruojama, organizmas „nesusitvarko“ tik su piene esančia laktoze, o pieno baltymus galima ir reikia vartoti. Laktozės netoleravimas atsiranda tada, kai organizme trūksta fermento laktazės, kuri yra atsakinga už pieno cukraus skaldymą.

Jei kūdikiui nustatyta alergija pieno baltymams, gydytojai rekomenduoja labai hidrolizuotą pieno mišinį. Neretai tėvai „bijo“ hidrolizuotų mišinių, nes jie atrodo neskanūs. Suaugusiam žmogui toks mišinys atrodo kartesnio skonio. Tačiau mažylio liežuvio skonio speneliai labai skiriasi nuo suaugusiųjų, prisiminkite, kad gydytojas rekomenduoja mišiniais praturtinti mažylio, o ne tėvų valgiaraštį.

Jei vaikas „nesugyvena“ su pieno produktais ir pasiekęs vienerių metų amžių, jam galima pasiūlyti alternatyvą – augalinį pieną, pvz., avižų, ryžių ar migdolų „pieną“, tačiau reikia nepamiršti, kad pagal mitybinę vertę augalinis pienas nepakeičia pieno.

Kodėl išbėrė mano vaiką?

Dažniausiai polinkis į alergiją vaikui pasireiškia per pirmuosius dvejus jo gyvenimo metus. Vaikui pradėjus valgyti įvairius saldumynus, dažiklių ar kitokių maisto priedų turinčius produktus organizmas irgi gali į juos reaguoti. Pavyzdžiui, jei per parą mažylis suvartoja per daug produktų, kurių sudėtyje yra minėtųjų priedų, gali rastis bėrimų ar kitų į alergiją panašių simptomų. Tačiau jie nėra sukelti imuninės sistemos – tai vadinamoji pseudoalergija. „Tikroji“ alergija saldumynuose pasitaikantiems maisto priedams yra reta.

Komentarai

Ar žinote, kad...

Jeigu jaučiate danties skausmą, pridėkite prie danties gabaliuką svogūno. Skausmas turėtų atlėgti.

Kitas faktas