Kodėl mes nenorime sportuoti?

Kodėl mes nenorime sportuoti?

Esate nepatenkinti savo kūnu, tačiau nieko nesiimate, kad pakeistumėte situaciją? Nemažai žmonių niekaip neprisiverčia sportuoti ir randa visokių pasiteisinimų. Galbūt priežastys, kurios trukdo patobulinti figūrą ir pagerinti sveikatą, nėra jau tokios neįveikiamos ir rimtos?
 
Nepatogus laikas. Nėra tinkamiausio laiko nei dabar. Pirmiausia reikia numesti 10 kg, uždirbti daugiau pinigų, ištekėti ir t.t.? Nelaukite, kol sušlubuos sveikata ar pablogės savijauta – pasirūpinkite savo kūnu dabar.
 
Jūs norite, bet neturite galimybių lankytis sporto klube. O sportuoti klube ir nėra būtina. Galite rinktis spartų ėjimą parke, įvairius fizinius pratimus namuose su pasiskolintu iš vaikų kamuoliu, gimnastiniais svareliais, lanku. Paverskite sportą žaidimu su vaiku, nes jis taip pat gali atstoti svarmenį. O juk kartais ir visai nereikia jokių papildomų priemonių – sportuoti galima namuose arba tiesiog darbe užsidarius kabineto duris: darykite fizinius pratimus – atsitūpimus, atsilenkimus, rankoms, kojoms, pilvo presui, nugarai. Prisiminkime mokyklos laikus, kokių pratimų mus mokė kūno kultūros mokytojai.
 
Figūra nesikeičia. Svoris nekrenta taip greitai, kaip norim. Ir tai normalu. Kaip svoris nepriauga per vieną naktį, taip ir neatsikratoma papildomų kilogramų taip greitai. Gali prireikti 6-8 savaičių, kol pastebėsite mažėjantį svorį. Todėl pirmus mėnesius sportuodami stenkitės pastebėti kitus sportavimo privalumus: energijos antplūdį, stiprėjančius kaulus ir raumenis, kraujospūdžio normalizavimąsi, užsigrūdinimą, stipresnį imunitetą ir t.t.  
 
Yra ir svarbesnių reikalų. Žinoma, kiekvienam iš mūsų tenka rūpintis šeima, namais... Tačiau nereikia pamiršti, kad visi mes – žmonės, mums reikia pasirūpinti ir savimi. Ištrūkite iš rutinos ir skirkite laiko savo kūno tobulinimui bei geros nuotaikos užtikrinimui. Pabandykite įtraukti sportuoti vaikus – jiems tai turėtų patikti.
 
Sportuoti per sudėtinga. Nieko panašaus. Visai nereikia kurti kažkokios sudėtingos, sunkiai suvokiamos sistemos, pagal kurią mankštinsitės. Pavartykite sportui skirtus žurnalus ar įsigykite vaizdo įrašų su sporto pratimais. Ėjimas, bėgimas, plaukiojimas,  kojų bei rankų kilnojimas – taip pat sportas. O ką veikėte per kūno kultūros pamokas mokykloje? Prisiminkite ir veikite!
 
Sportas per daug išvargina. Žinoma, sportas ir mankšta reikalauja pastangų, tačiau kentėti sveikatos sutrikimus, kuriems galima užkirsti kelią subalansavus mitybą bei sportuojant, yra daug sunkiau. Susiraskite sporto šaką, kuri teiktų jums džiaugsmą. Kuo daugiau ir įvairesnių fizinio aktyvumo formų rasite, tuo bus smagiau.
 
Dėl savo kūno jums gėda eiti į sporto klubą. Išmokite mylėti save ir nekompleksuokite. Kad kūnas taptų gražesnis ir tvirtesnis, sportuoti būtina. Jei nedrįstate eiti į sporto klubą, sportuokite namuose – įsigykite svarmenis ir kokį nors treniruoklį.
 
Jūs tiesiog nemėgstate sporto. Didžiausia laimė – daryti tai, kas patinka. Nepatinka bėgiojimas? Laipiokite laiptais ar minkite dviratį. Atraskite pratimų, aktyvios veiklos pagal savo pomėgius ir galimybes. Be tradicinių, aerobikos bei treniruoklių salių, baseino, galite lankyti šokius, jogos pratybas, žiemą slidinėti. O gal patiks paprasčiausias vaikščiojimas gryname ore?
 
Nėra motyvacijos. Jei esate pavargę ir įsitempę, sunku pradėti mankštintis. Tačiau sportavimo rezultatas – geras laiko praleidimas, stiprus ir dailus kūnas - turėtų paskatinti jus judėti daugiau. Aktyvus judėjimas stimuliuoja laimės hormonų (endorfinų) gamybą.
 
Pasportavus skauda raumenis. Tai tiesa: jei pirmus kartus sportuodami persistengsite, raumenis tikrai skaudės. Dėl šios priežasties patariama pradėti sportuoti vos po 10 -15 minučių, kiekvieną savaitę ilginant  šią aktyvią veiklą po 5 - 10 min. Po truputį kūnas įpranta prie fizinio krūvio, todėl jūsų nebevargins raumenų skausmai. Neturėtumėte daryti tokių judesių, kurie  jums sukelia skausmą. Ir nereikia manyti, kad paprasti ir nesudėtingi pratimai nedaro kūnui jokio poveikio.
 
Nėra laiko. Netiesa! Dažniausiai problema yra ne laiko trūkumas, o nesugebėjimas jo tinkamai paskirstyti. Pagalvokite, kiek laiko praleidžiate prie televizoriaus ar plepėdami su draugais. Jei peržiūrėsite savo prioritetus, greičiausiai tikrai atsiras 3–4 val. per savaitę sportui. Tegul tai tampa įpročiu – kaip dantų valymas ar ėjimas į darbą. Jei negalite aktyviai veiklai skirti 30 minučių, paskirstykite šį laiką du kartus po 15 min. Atsikelkite iš ryto keliomis minutėmis anksčiau, pavaikščiokite aplink namus, giliai pakvėpuokite – ir diena jau bus kitokia. Atsiminkite, kad bet kokia sportinė veikla teikia energijos, todėl kuo daugiau energijos turėsite, tuo daugiau darbų atliksite per dieną.
 
Esate per daug pavargę. Jaučiatės per daug pavargę, kad eitumėte į sporto salę? Išgerkite puodelį arbatos, įsijunkite ritmingą ir energingą muziką ir pusvalandį pasportuokite. Arba grįždami iš darbo išlipkite iš autobuso viena stotele anksčiau ir pasivaikščiokite. Tai padės atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos, sumažins nuovargį ir nerimą.
 
Sunku įprasti sportuoti reguliariai. Kai reguliariai sportuojama ilgą laiką, ši veikla tampa neatsiejama gyvenimo dalimi. Tačiau tik pradėjusiems galvoti apie geresnes kūno formas, sportas atrodo kaip kokia dieta: pasportavai kurį laiką, ir turi užtekti. Tai turi virsti įpročiu. Pirmiausiai daugiau laipiokite laiptais, o ne važinėkite liftu; daugiau vaikščiokite pėsčiomis, kai yra tokia galimybė; vakarais, užuot tingiai sėdėję prie televizoriaus, eikite pasivaikščioti su vaikais. Tam, kad nepamirštumėte reguliariai sportuoti, įsigykite baseino ar sporto klubo abonementą.

Komentarai

Ar žinote, kad...

Vidutiniškai suaugęs žmogus turi apie 100 milijardų smegenų ląstelių, iš kurių apie 85000 prarandame kasdien. Jei visas savo smegenų ląsteles sujungtume į siūlą, jo užtektų nuo čia iki saulės ir atgal..

Kitas faktas