Klausos sutrikimų turi kas penktas pasaulio gyventojas: tai gresia ir jauname amžiuje

Partnerio turinys
Šis turinys inicijuotas projekto partnerio
Klausos sutrikimų turi kas penktas pasaulio gyventojas: tai gresia ir jauname amžiuje

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje klausa yra sutrikus kas penktam gyventojui. Tačiau pagal statistiką, žmogui vidutiniškai prireikia net 7-erių metų, kad jis kreiptųsi į specialistus pagalbos. Sekmadienį, laidoje „Sveikata.lt“, kalbėsime apie situaciją Lietuvoje – ar mūsų šalies gyventojai rūpinasi savo klausa bei pristatysime visuomenėje įsišaknijusius mitus. Taip pat supažindinsime su klausos reabilitacijos galimybėmis.

 

Laidos pašnekovas, Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojas otorinolaringologas Dainius Guzevičius teigia, jog vienas iš didžiausių mitų apie klausą yra tai, kad su šiomis problemomis dažniausiai susiduria vyresnio amžiaus žmonės: „Svarbu yra apsibrėžti, apie kokį sutrikimą mes kalbame. Tai gali būti ilgalaikis arba staigiai atsiradęs, ūmus sutrikimas. Kondukcinis, garsą pravedančios sistemos sutrikimas, gali atsirasti užsitęsus slogai, ausų uždegimui ar netgi nusileidus lėktuvu.

 

Toks sutrikimas gali apimti didelę dalį gyventojų. Kitas, neurosensorinis, garsą suvokiančios sistemos sutrikimas, yra ilgalaikis ir jį turi tikrai ne tik vyresnio amžiaus žmonės. 50 procentų šiuo sutrikimu besiskundžiančių žmonių yra senjorai. Net 40 procentų – darbingo amžiaus. Ir likę 10 procentų atitenka vaikams“.

 

Kita laidos pašnekovė, „OPERA“ klausos centro protezavimo specialistė Agnė Bilinskaitė teigia, kad su šiuolaikinėmis technologijomis tikrai galima rasti būdų, kaip gyventi įprastą, pilnavertį gyvenimą: „Visi pastarąjį dešimtmetį stebime technologinius pokyčius. Jie neaplenkia ir klausos aparatų. Šiuolaikiniai klausos aparatai, gamintojų technologiškai atnaujinami yra vidutiniškai kas du metus. Tai yra tarsi mini kompiuteriai, atliekantys kelis šimtus milijonų funkcijų per sekundę.

 

Klausos aparatai dabar jau patys automatiškai analizuoja, pritaiko ir perduoda apdorotus aplinkos garsus. Jei prieš dešimt metų buvo svarbu, kiek skaitmeninių kanalų turi klausos aparatas, dabar jau kreipiame dėmesį į tai, kokias aplinkas dengia jo specifikacijos. Pavyzdžiui, ar jis jungiasi su daugeliu išmaniųjų įrenginių, ar yra pakraunamas su integruota baterija. Pačiuose naujausiuose klausos aparatuose, yra diegiamas dirbtinis intelektas ir užtenka tik rankos prilietimo, kad galėtume pakeisti kai kurias funkcijas ar pareguliuoti garsą“.

 

Įsijunkite laidą „Sveikata.lt“ jau šį sekmadienį, 9 val. ryte, per TV3 ir susipažinkite su sveikatos naujovėmis!

Komentarai