Kas lemia vaikų potraukį nesveikam maistui?

Partnerio turinys
Šis turinys inicijuotas projekto partnerio
Kas lemia vaikų potraukį nesveikam maistui?
@ Shutterstock

Turbūt visiems tėvams žinoma – daugelis vaikų itin mėgsta nesveiką maistą. Praeiti pro greito maisto užkandines kas kartą tampa didele problema, įsiūlyti sveikesnį pietų variantą nei dešrainis ar keptos bulvytės – dažnas iššūkis. Kodėl vaikai taip mėgsta nesveiką maistą? Gydytoja dietologė Žana Antonova sako, kad tai – šių laikų bėda, o norint ją spręsti tėvams teks apsišarvuoti kantrybe.

Svarbu režimas

Ž. Antonova sako, kad tinkamai sudėliotas valgymo režimas gali padėti sumažinti vaikų potraukį nesveikam maistui.

„Bene pagrindinės priežastys, kodėl vaikams gali kilti noras valgyti nesveiką maistą, yra nesubalansuota ir nereguliari mityba. Kai jie valgo nereguliariai, yra linkę trūkstamos energijos gauti vartodami maistą, turintį daug lengvai įsisavinamų angliavandenių, pavyzdžiui, saldumynus. Reguliari mityba – tai trys pagrindiniai valgymai bei vienas-du užkandžiai, o taip pat valgymo režimas – kas 4 val., idealu – valgymas tuo pačiu metu kasdien“, – sako ji.

Pasak dietologės, svarbu ne tik maitinimosi režimas, bet ir jo visavertiškumas.

„Vaikas yra auganti asmenybė, kurios vystymuisi reikia labai daug įvairių vitaminų, mineralų bei mikroelementų. Jų trūkstant, sutrinka sveikata, imunitetas, vaikas gali dažniau sirgti. Kai šeimoje yra sveikatai palanki mityba, vaikas gauna visas jo organizmui svarbias maistines medžiagas, potraukis nesveikiems produktams neišryškėja. Vaiko racione kasdien turi būti 5 maisto produktų grupės: vaisių ir uogų, daržovių, pilno grūdo produktų, pieno ir raugintų pieno produktų ir baltyminė maisto produktų grupė: mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, ankštines daržovės, vyresnems vaikams taip pat riešutai ir sėklos. Kuo anksčiau įvedami skirtingi produktai ir formuojami sveikos mitybos pagrindai, tuo greičiau bei lengviau vaikas prie jų adaptuojasi, tuo mažesnė rizika, kad atžala taps išrankiu ir rinktis sveikatai nepalankų maistą“, – teigia specialistė.

Vaikų įpročius lemia tėvų pavyzdys

Dietologė Ž. Antonova teigia, kad pagrindinis veiksnys, lemiantis vaikų valgymo įpročius, yra artimoje aplinkoje matomi pavyzdžiai.

„Visų pirma, tėvai turėtų atkreipti dėmesį į tai, iš ko susideda jų maisto racionas ir kokie produktai jame vyrauja. Jeigu tėvai vartoja daug sveikatai nepalankaus maisto, be abejo, tą daro ir vaikai. Todėl išanalizuoti savo šeimos maitinimosi įpročius yra itin svarbu dar prieš vaiko planavimą ir jo gimimą“, – teigia ji.

Pasak mitybos specialistės, siekiant pratinti vaiką prie skirtingų maisto produktų, juos reikėtų siūlyti dažnai ir nedideliais kiekiais.

„Tėvai, kartą ar du nepavykus mažam vaikui įsiūlyti tam tikrų maisto produktų, dažnai nusistato, kad jeigu vaikas jų nevalgė, vadinasi, nevalgys ir ateityje. Tačiau tai – klaidingas požiūris, nes norint, kad vaikas priprastų prie skonių įvairovės, tam tikro maisto jam reikia duoti paragauti sistematingai be prievartos bent apie 10-12 kartų. Pradėdant primaitinimą (maždaug nuo 4-6 mėn.) maisto kiekis vaikams yra nedidelis: stebima vaiko reakciją į pasiūlytą maistą. Vaikui nevalgant kai kurių maisto produktų, pavyzdžiui, tam tikrų daržovių (ypač kartaus skonio daržovių), galima pamėginti duoti juos kartu su kitu mėgstamu maistu, pavyzdžiui, paruošti daržoves su vištiena arba „paslėpti“ jas maltinukuose. Vištiena yra vienas mėgstamiausių vaikų patiekalų – ši mėsa švelnaus skonio, lengvai kramtoma. Svarbiausia vaikų mitybos įpročių formavimo procese – kantrybė ir pavyzdys“, – sako Ž. Antonova.

Svarbu rinktis kokybiškus produktus

Pasak mitybos specialistės, siekiant maitintis kuo sveikiau ir prie to pratinti savo vaikus, svarbu atsižvelgti į produktų kokybę.

„Renkantis produktus, kuriuos siūlysite ir vaikams, pavyzdžiui, vištieną, ją patarčiau rinktis tokią, kuri yra užauginta kuo geresnėmis, natūralesnemis sąlygomis“, – teigia Ž. Antonova.

„Vaikai pavyzdį ima iš tėvų – jei nemato jų skaitančių etiketes parduotuvėje, tikėtina, kad to nedarys ir patys. Itin svarbu mažiesiems pasakoti, kaip, kodėl ir kokius produktus rinktis. Kai dalis tėvų kalba apie daržoves ir vaisius, tikrai retas pasakoja atžaloms apie mėsą – kaip ją rinktis, kodėl tokią, o ne kitokią. O svarbiausia yra tai, kaip vištiena yra auginta – ar turėjo gerą paros ritmą, ar pakankamai judėjo, ar buvo lesinta kokybišku lesalu ir per visą savo gyvenimą nebuvo gydyta antibiotikais. Būtent tai lemia mėsos kokybę.

Savo paukštyne darome ekskursijas mokiniams, kur ir pasakojame vaikams, kodėl svarbu, kaip užauga mūsų valgoma paukštiena. Vaikams tai įdomu, jie pradeda kitaip vertinti valgomą maistą, skiria tam daugiau dėmesio. Tad jei kiekvienoje šeimoje būtų įprasta kalbėti apie tai, ką valgome, kaip tai renkamės, manau, pokyčius visuomenės mityboje pastebėtume tikrai greitai“, – pasakoja Saulius Petkevičius, paukštyno „Kekava“ valdybos narys.

Pasak S. Petkevičiaus, sveikai auginama vištiena yra raktas į sveiką mūsų vaikų ir būsimų kartų ateitį. Vištų gydymas antibiotikais turi įtakos visai ekosistemai – jei paukščius gydome šiais vaistais, nuo jų mutavusios, antibiotikams atsparios bakterijos ne tik lieka mėsoje, bet ir patenka į žemę, požeminius vandenis, per juos – į augalus, grūdines kultūras. Europos komisija Antibiotikų atsparumo klausimą pažymi kaip vieną opiausių ateities problemų. „Tad itin svarbu perkant vištieną rinktis tą, kuri auginama be antibiotikų, ir taip prisidėti prie geresnės ateities kartų sveikatos kūrimo“, – sako S. Petkevičius.

Komentarai

Ar žinote, kad...

40-50 % žmogaus kūno šilumos gali būti išvėdinta per galvą (be kepurės), nes galvoje yra labai daug kraujagyslių

Kitas faktas