Karščio smūgio simptomai ir kaip nuo jo apsisaugoti

Karščio smūgio simptomai ir kaip nuo jo apsisaugoti

Šiltojo sezono linksmybės, ypač vasaros metu: vandens pramogos, iškylos gamtoje, grilio patiekalų kepimas, sportas miške, deginimasis paplūdimyje – gali taip stipriai įtraukti, kad net nepastebėsite, kuomet perkaitote saulėje. Karščio smūgis įprastai ištinka dėl ilgalaikio aukštos lauko ar patalpos temperatūros poveikio ar fizinio krūvio aukštoje temperatūroje, kuomet kūno temperatūra įkaista apie 40°​C laipsnių ir daugiau. Tai – gyvybei pavojingas reiškinys, o apie jį įspėja pasireiškiantys nemalonūs simptomai: sumišimas, pakitusi kalba, pykinimas ar vėmimas, greitas kvėpavimas ir sparčiai plakanti širdis.

 

Karščio smūgio simptomai

 

Jeigu žmogų ištinka karščio smūgis, nedelsiant reikia kviesti greitąją pagalbą, o kol ji atvyks – stengtis sudaryti pavėsį, perkelti asmenį į šaltą patalpą, nurengti sunkius drabužius, kad kūnas galėtų kvėpuoti. Karščio smūgis gali greitai pakenkti smegenims, širdžiai, inkstams ir raumenims, ir netgi baigtis mirtimi. Kuo ilgiau delsiate, tuo labiau didėja rimtų komplikacijų ir mirties rizika.

 

Simptomai, įspėjantys apie karščio smūgį:

 

  • Aukšta kūno temperatūra;

     
  • Pakitęs elgesys. Atsiranda sumišimas, susijaudinimas, neaiški kalba ar/ir kliedesiai, irzlumas, traukuliai, sunkesniais atvejais netgi – koma;

     
  • Pakitęs prakaitavimas. Dėl karšto oro kilusio karščio smūgio, oda, ją liečiant, tampa karšta ir sausa, o dėl fizinio krūvio ištikusio karščio smūgio – oda gali būti vietomis šiek tiek sausa, šiek tiek drėgna;

     
  • Pykinimas ar/ir vėmimas;

     
  • Paraudusi oda. Oda gali parausti, kuomet kūno temperatūra pakyla – tai yra vienas pirmųjų galimai ištiksiančio karščio smūgio rodiklių;

     
  • Greitas kvėpavimas. Pradedama kvėpuoti greitai ir negiliai;

     
  • Sparčiai plaka širdis. Gali žymiai padidėti pulsas, nes karščio smūgis stipriai paveikia širdį, versdamas ją plakti greičiau, kad padėtų atvėsinti kūną;

     
  • Galvos skausmas. Žmogus jaučia pulsuojantį galvos skausmą.

     

Apsaugos priemonės, padėsiančios išvengti karščio smūgio

 

Gera žinia ta, kad karščio smūgio dažnai galima išvengti, elgiantis atsakingai ir rūpinantis savimi bei kitais:

 

  • Dėvėkite laisvus, lengvus drabužius – kūnas galės kvėpuoti ir vėsintis;

     
  • Apsaugokite odą nuo nudegimų saulėje. Nudegus saulėje, kūnui pasidaro sunkiau atvėsti, dėl to padidėja rizika patirti karščio smūgį. Būdami lauke, dėvėkite akinius nuo saulės, skrybėlę, naudokite plataus spektro apsauginį kremą nuo saulės, kurio SPF ne mažesnis kaip 15, saikingai deginkitės saulėje.

     
  • Gerkite daug skysčių. Kuomet karšta, išgerti skysčiai, virsta prakaitu, o tai leidžia palaikyti normalią kūno temperatūrą;

     
  • Imkitės papildomų atsargumo priemonių vartodami tam tikrus vaistus. Kai kurie vaistai, gali sukelti dehidrataciją (dėl ko kūnas nebegali atvėsti karštyje), todėl būtinai apie galimus šalutinius poveikius pasitarkite su gydytoju ar vaistininku;

     

  • Niekada nepalikite vaikų ar augintinių uždarytų stovinčiame automobilyje, kuomet lauke karšta. Tai yra dažna su karščiu susijusių vaikų ir augintinių mirčių priežastis. Palikus automobilį stovėti saulėtoje vietoje, jame temperatūra gali pakilti per 10 minučių daugiau nei 6,7°​C laipsnių. Nepatariama šiltuoju sezonu palikti uždarytų asmenų ar augintinių net ir automobilyje, kuris pastatytas pavėsyje;

     
  • Neeikite į lauką itin karštomis dienomis. Jeigu jau taip nutiko, kad negali išvengti buvimo lauke, gerkite daug skysčių, stenkitės kuo dažniau ilsėtis pavėsyje, sunkesnius fizinius ūkio darbus atlikti anksti ryte arba vėlai vakare;

     
  • Skirkite laiko kūno adaptuotis prie pasikeitusių orų. Ribokite laiką, praleistą dirbant ar mankštinantis karštyje. Žmonės, kurie nėra įpratę prie karšto oro, yra ypač pažeidžiamos sveikatos. Gali praeiti net kelios savaitės, kol kūnas prisitaikys prie karšto oro, tad laikinai įprastą fizinį krūvį gali tekti sumažinti.

Komentarai

Ar žinote, kad...

Pasaulio sveikatos organizacijos specialistai prognozuoja, kad 2030 m. dažniausiai pasitaikanti liga pasaulyje bus depresija: šis sutrikimas pralenks net širdies ir kraujagyslių sistemos ligas.

Kitas faktas