Kardiologė: mirtį nutolinti geriausiai pavyksta mažais žingsneliais

Kardiologė: mirtį nutolinti geriausiai pavyksta mažais žingsneliais
@ Shutterstock

Kasmet pasaulyje miršta per 50 milijonų žmonių, kas trečias iš jų – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Minint Pasaulinę širdies dieną Santaros klinikų kardiologė Milda Kovaitė įspėja, kad nuo vis daugiau jaunų žmonių pakertančių negandų atsiginti geriausiai padeda ne maratonai, o maži, kiekvienam įveikiami gyvenimo būdo pokyčiai bei šimtmečių patikrinti receptai.

 

Kraujotakos sistemos ligos nusineša kone dešimt kartų daugiau gyvybių, nei visos planetos karai, badas, žmogžudystės, savižudybės, terorizmas ir gamtos stichinės nelaimės kartu sudėjus. Į šį faktą kaip tik ir mėgina atkreipti kasmet rugsėjo 29 d . Širdies dieną organizuojanti Pasaulinė širdies federacija.

 

Gydytojakardiologė M. Kovaitė atkreipia dėmesį į tai, kad daugelio ankstyvų mirčių pavyktų nesunkiai išvengti. Pacientus paprastų ir efektyvių sveikatos išsaugojimo būdų mokanti gydytoja džiaugiasi, kad ir šiųmetės Pasaulio širdies dienos priesakai atkreipia tarptautinės visuomenės dėmesį į mažus asmeninius pokyčius, prailginančius gyvenimo trukmę.

 

Jaunėjančius pacientus gydo ramybė

 

Pasak M. Kovaitės, dabartinis gyvenimo ritmas pratina žmones gyventi didelio streso sąlygomis ir niekuomet nesustoti. Visa tai neišvengiamai atsiliepia kraujotakos sistemai.

 

 „Būna, žvelgi į paciento tyrimų duomenis: amžius – jaunas, o kraujotakos sistemos rodmenys – lyg gerokai vyresnio žmogaus“,  pasakoja gydytojakardiologė. Stresas ir vyraujantis fizinis nejudrumas, anot M. Kovaitės, mūsų biologinius laikrodžius verčia tiksėti greičiau, anksčiau laiko prišaukdamas vyresniam amžiui būdingas problemas. Anksčiau itin retu reiškiniu medicinoje laikyti keturiasdešimties nesulaukusiųjų insultai ir infarktai šiandien ištinka vis dažniau.

 

Kardiologai pastaruoju metu stebi vis daugiau jaunų žmonių su funkciniais širdies veiklos sutrikimais: skundžiamasi nuo fizinio krūvio nepriklausančiu stipriu širdies plakimu, maudimu krūtinėje. Daugeliu atvejų tai žymi ne ligą, o streso, nerimo padarinius organizmui.

 

Patyrusi medikė prisipažįsta, kad tokiais atvejais, užuot prifarširavusi pacientus tabletėmis, skirianti kraujotaką normalizuojančias ir švelniu raminamu, antistresiniu poveikiu pasižyminčius tradicinius augalinius vaistinius preparatus. Vaistažolių tinktūrose derinamos valerijono šaknies, gudobelės ir sukatžolės gydomosios savybės. Dar svarbiau, M. Kovaitė visuomet patarianti, kaip keisti gyvenimo būdą, kad nemalonūs potyriai nesikartotų ir nevirstų ligomis.

 

Paprasti sprendimai - efektyviausi

 

 „Savo pacientus visuomet raginu neužsibrėžti pernelyg ambicingų, nepakeliamų tikslų. Nuo visiško nejudrumo mesdamiesi tiesiai į maratonus vargu ar sau padėsite ir veikiausiai, nusivilsite. Daugiausiai sėkmės istorijų matau tarp tų savo pacientų, kurie pradeda pamažu ir ilgainiui pripranta prie sveiko gyvenimo būdo“,  patirtimi dalijasi M. Kovaitė.

 

Pirmiausiai padidinkime savo judrumą, ragina gydytoja ir primena, kad tam nebūtina užsirašyti į sporto klubą. Vietoje kilimo liftu ar eskalatoriumi, kai tik galite, rinkitės lipti laiptais. O vykdami visuomeniniu transportu į darbą ar namo, išlipkime dviemtrimis stotelėmis anksčiau ir likusį atstumą eikime pėsčiomis. Tiesa, ne vilkdami kojas, o žvitriu žingsniu. Bent 30 minučių energingo ėjimo kasdien, pasak M. Kovaitės, tinkamai apkrauna širdį ir pamažu pripratina organizmą prie nuolatinių fizinių krūvių. Nuolatiniai žvalūs pasivaikščiojimai išmoko širdį ir kraujagysles ne tik atlaikyti aukštą darbo tempą, bet ir greičiau nurimti, atsipalaiduoti sustojus.

 

 Mitybos koregavimas – misija įmanoma

 

Besiskundžiantiems, kad tokiam vaikščiojimui nepakanka laiko, gydytoja linksmai primena, kad pavalgyti laiko visuomet atrandame. Beje, apie maistą: būtinai peržvelkite savo racioną. Radikalių pokyčių, anot širdies daktarės, ir čia nereikia. Nebūtina atsisakyti kasdien valgomo maisto, tačiau verta gerokai padidinti vartojamų daržovių kiekį. Šviežios daržovės veiksmingai užpildo skrandį, verčia ilgiau kramtyti ir padeda sulaukti sotumo jausmo. Daugiau žaliojo maisto padės reguliuoti ir kraujotaką veikiančio cholesterolio kiekį organizme. Paniekinamai ranka į „šieną“ numojantiems pacientams gydytoja mėgsta priminti, kad dar prieš šimtmetį mėsa ant lietuvių stalo tiekta tik per dideles šventes, o ir bulvės mūsų kraštuose pasirodė gana neseniai.

 

„Apskritai, daržovių nevalgymas yra pakankamai naujas reiškinys mūsų kultūroje. Jį atsinešėme iš savo tėvų namų. Tyrimai rodo, kad vaikai perima tėvų mitybos įpročius. Tad jei valgysite kiek daugiau daržovių, daugiau jų valgys ir jūsų vaikai“,  sako M. Kovaitė. Ir primena, kad dar neseniai lietuviai valgė daugiausiai ropes, grūdines kultūras bei tai, kas užauga miške.

 

Mitybos įpročių ir judrumo švelnus pakoregavimas padės kontroliuoti ir viršsvorio problemas, pažada gydytoja. Ji čia pat primena, kad vieno teisingo recepto įveikti perteklinius riebalus nėra. „Savo pacientams patariu ieškoti jiems geriausiai tinkančio sprendimo. Nerekomenduoju vaikytis dietų. Geriau jau kompensuoti fiziniu aktyvumu. Mediciniškai patvirtinta, jog net ir viršsvorio turintis, bet nuolat judantis žmogus bus sveikesnis, nei liesas, tačiau nejudrus asmuo“,  teigia kardiologė.

 

Atsisakyti nikotino – būtina

 

Norinčiųjų ilgiau ir sveikiau gyventi vis dėlto laukia vienas kategoriškas apsisprendimas – visiškas nikotino atsisakymas. Pasak M. Kovaitės, nepaisant medikų ir valstybės pastangų kovoti prieš rūkymo žalą, labai daug žmonių vis dar neįsisąmonina nikotino žalos kraujotakai. Statistiniai duomenys rodo, kad rūkančiųjų organizmuose širdies ir kraujagyslių pažeidimai atsiranda ir vystosi dvigubai greičiau nei šio žalingo įpročio nepropaguojančių žmonių tarpe.

 

Gydytojai itin įsiminė nesenas insultą patyrusio 33 metų paciento atvejis. „Ištyrus ir įvertinus visus ankstyvą insultą galėjusius paveikti rizikos veiksnius, įskaitant šeimos ligų istoriją, tapo akivaizdu, kad vienintelis lemiantis faktorius buvo rūkymas. Mane nustebino nuoširdi, nesuvaidinta jauno žmogaus nuostaba, kad, pasirodo, rūkymas gali būti toks pavojingas“, – prisimena M. Kovaitė.

 

Manančius, jog tradicinį cigarečių rūkymą galima saugiai pakeisti kaitinamųjų tabako gaminių vartojimu ar skystų nikotino tirpalų „veipinimu“, gydytojakardiologė skuba įspėti – nepavyks.

 

„Bet koks nikotino gaminys kenkia širdžiai ir kraujagyslėms. Rūkymas – kaip jį naujoviškai bepavadintume – išlieka pagrindine kraujotakos sistemos ligų ir su jomis susijusių ankstyvų mirčių priežastimi“,  – pirmąsyk per visą pokalbį į kompromisus nesileidžia M. Kovaitė.

 

Vaistažolių ekstraktai tinktūrų pavidalu veikia vartojamis teisingai

 

Su kraujotakos negalavimais susidūrusiems pacientams dažnai skiriami tradiciniai augaliniai vaistiniai preparatai – gydomųjų augalų tinktūros. Lietuvoje pacientams siūlomas platus šių medicininių preparatų pasirinkimas, kuriame dominuoja gudobelės, valerijono ir sukatžolės tinktūrų derinys. Grynosios, vienu vaistiniu augalu grindžiamos tinktūros tradicinėje medicinoje naudojamos jau daugelį amžių. Tačiau šiuolaikinė farmacija nestovi vietoje ir nuolat tobulina šių tradicinių vaistų derinius, jais išgaudama optimalų gydomąjį efektą.

 

Gydytoja M. Kovaitė sako tinktūras vertinanti kaip amžių patikrintą, pasiteisinusią pagalbinę priemonę. Pasak jos, gudobelė atpalaiduoja širdies lygiuosius raumenis bei atpalaiduoja vainikines kraujagysles, normalizuoja širdies ritmą, prisideda normalizuojant cholesterolio kiekį kraujyje. Sukatžolė ne tik ramina centrinę nervų sistemą, bet ir pasižymi antiuždegiminiu poveikiu. Ji taip pat koreguoja širdies ritmą ir kraujospūdį. Su šiais vaistiniais augalais derinamas valerijonas ramina ir stiprina nervų sistemą. Šių visų vaistažolių ekstraktų derinys veikia kompleksiškai padėdamas gerinti širides ir kraujagyslių funkcijų veiklą, ypač tiems, kurie dažnai patiria nervinę įtampą. 

 

Tinktūrose, pasak M. Kovaitės, veikliosios medžiagos koncentracija visuomet būna didesnė nei kituose augaliniuose preparatuose, nes etanolyje šios medžiagos tirpsta kur kas geriau, nei vandenyje. Be to, etanolis pasižymi itin efektyviu vaistinių medžiagų pernešimu į organus. „Dozuojant vaistą pagal gydytojo nurodymus, po 20-60 lašų, efektas bus optimalus. Žinoma, jei piktnaudžiausite ir gersite po visą buteliuką, pasekmės bus atitinkamos“, – įspėja gydytoja.

 

Ji taip pat ragina įsiklausyti į medikų rekomendacijas ir nesitikėti iš tinktūrų žaibiško efekto. Gydomasis šių natūralių preparatų efektas pagrįstas nuosekliu, ilgalaikiu vartojimu. „Vaistai bei kraujotakos profilaktikos priemonės, kaip ir sportas, veiksmingi tik tada, kai vartojami ne priešokiais, o tvarkingai ir saikingai“,  paprotina ji.

 

Sąmoningumas auga, tačiau galėtų greičiau

 

 Apibendrindama širdies ir kraujagyslių ligų užkardymo situaciją Lietuvoje, M. Kovaitė teigia matanti teigiamų permainų. Žmonės pamažu išmoksta labiau rūpintis savo kraujotakos sveikata, o medikų inicijuota ir valdžios įgyvendinta kardiovaskulinių ligų profilaktikos programa kasmet išgelbsti šimtus gyvybių.

 

Tiesa, širdžių gelbėjimui gyvenimą pašventusi medikė įsitikinusi, jog visi galėtume pasistengti dar labiau. „Deja, ir valstybė, ir jos gyventojai pernelyg dažnai vaikosi greitų sprendimų. Sąmoningumo ugdymas dažnai nustumiamas į kažkur į paraštes, užleisdamas vietą griežtiems draudimams, skambioms priesaikoms, skubai ir nenuoseklumui. O juk sveikos gyvensenos ir rizikos veiksnių koregavimo srityje greitų sprendimų tiesiog nebūna“,  konstatuoja gydytoja.

 

 Anot jos, labiausiai Lietuvoje stinga sąmoningumo ugdymo sveikos širdies ir kraujagyslių išsaugojimo srityje, ypač – nuo jaunumės. Iš savo patirties gydytoja sako žinanti, kad suformuoti sveikus, teisingus įpročius esą kur kas lengviau nei pakeisti jau susiformavusį gyvenimo būdą. Pastarąjį dažniausiai ryžtamasi keisti tik jau išgirdus grėsmingą diagnozę. Todėl M. Kovaitė įsitikinusi, kad daugiausia naudos duotų į vaikus nukreiptos pastangos. Valstybinis fizinio aktyvumo ir sveikos mitybos įpročių ugdymas nuo pat darželio padėtų pakloti sveikos gyvensenos pagrindus. O šeimoje sveikai širdžiai draugišką vaikų aplinką sukurti skatinami tėvai taip pat, tikėtina, išsiugdytų sveikų įpročių. Ir taip nuo savo namų atitolintų pagrindinį žmonijos žudiką.

Komentarai

Ar žinote, kad...

Žmonės ir delfinai yra vienintelės rūšys, kurios mylisi dėl malonumo

Kitas faktas