Kaip žmogų veikia negatyvus mąstymas bei kaip išmokti nusiraminti

Kaip žmogų veikia negatyvus mąstymas bei kaip išmokti nusiraminti
@ Shutterstock

Pavargęs kūnas ar užsitęsę skausmai, neretai įspėja apie artėjančią ar jau esamą ligą, tačiau tai gali būti ir signalas, kad gavote per daug negatyvios informacijos. Pesimistinės naujienos ir mąstymas labai neigiamai veikia žmogaus sveikatą. Gydytojai nustatė, kad žmonės, kuriems būdingas didelis negatyvumas, dažniau serga degeneracinėmis smegenų ligomis, taip pat širdies ir kraujagyslių bei virškinimo ligomis, o nuo ligos pasveiksta daug lėčiau nei tie, kurie mąsto pozityviai.

 

Kas sukelia negatyvumą?

 

Negatyvus mąstymas dažnai yra depresijos ar nesaugumo jausmo pasekmė. Jį gali paskatinti atsirasti psichologinės ligos, nemalonūs ir skaudūs gyvenimo įvykiai, charakterio ypatumai, piktnaudžiavimas psichotropinėmis medžiagomis, taip pat nuolat girdima negatyvi informacija – per žinias, internete, radijuje, iš kitų žmonių.

 

Kaip ir daugelis dalykų gyvenime, negatyvumas su laiku taip pat gali tapti įpročiu. Dažna kritika, ciniškos mintys ir neigimas, gali sukurti smegenyse nervines jungtis, skatinančias liūdėti. Dėl neigiamų mąstymo tendencijų smegenys gali pradėti iškreipti tiesą ir dar labiau apsunkinti neigiamo mąstymo ciklo nutraukimą. Laimei, daugumos negatyvaus mąstymo įpročių galima atsikratyti. Ekspertai teigia, kad negatyviam mąstymui pakeisti reikia bent 21 dienos, kad pamatytumėte pirmuosius rimtesnius teigiamus pokyčius.

 

Negatyvaus mąstymo tipai

 

Dažniausiai pasitaikantys negatyvaus mąstymo tipai:

 

  1. Cinizmas – bendras nepasitikėjimas žmonėmis ir jų motyvais;

     
  2. Priešiškumas – nedraugiškumas kitiems, nenoras kurti santykių;

     
  3. Filtravimas – atsirinkimas tik blogų ir neigiamų dalykų, kuomet nepastebima ir nenorima prisiminti laimingų ir teigiamų momentų;

     
  4. Poliarizuotas mąstymas – įsitikinimas, kad jei kažkas nėra tobula, tai turi būti dar ir siaubinga;

     
  5. Perėjimas prie išvadų – nuolatinis prielaidų darymas, kad įvyks kažkas blogo dėl dabartinių aplinkybių;

     
  6. Katastrofiškumas – įsitikinimas, kad nelaimė yra neišvengiama;

     
  7. Kaltinimas – kitų kaltinimas dėl asmeninių nesėkmių ir jausmas, kad esate nevaldomų gyvenimo įvykių auka;

     
  8. Emocinis samprotavimas – kuomet žmogus, naudodamasis savo emocijomis, apibrėžia, kas yra tikra, o kas ne;

     
  9. Pokyčių ydos – mąstymas, kad tik pasikeitus žmonėms ar aplinkybėms, tu gali būti laimingas;

     
  10. Dangaus atlygis – tai mąstymo tipas, kuomet žmogus daro prielaidą, kad už sunkų darbą ir auką visada bus atlygis, o kai atlygis neateina, žmogus tampa piktas ir prislėgtas.

     

Kaip negatyvus mąstymas veikia kūną?

 

Neigiamos mintys ir emocijos yra natūralus atsakas į nelaimes ir psichologinius skausmus. Tačiau išplitus negatyvumo priepuoliui, gali kilti rimtų sveikatos problemų. Kuomet žmogus ilgesnį laiką mąsto negatyviai, dėl to net sulėtėja virškinimas ir sumažėja imuninės sistemos gebėjimas kovoti su uždegimu. Štai kodėl, neigiamai mąstantys žmonės, yra labiau linkę sirgti nei optimistai.

 

Dažniausi neigiamo mąstymo padariniai:

 

  • Galvos skausmas;

     
  • Krūtinės skausmas;

     
  • Nuovargis;

     
  • Sutrikusi skrandžio veikla;

     
  • Miego sutrikimai;

     
  • Nerimas;

     
  • Depresija;

     
  • Socialinis atsiribojimas;

     
  • Drastiški medžiagų apykaitos pokyčiai (t. y., persivalgymas ar nepakankamas valgymas);

     
  • Ilgalaikis negatyvumas taip pat kenkia psichinei sveikatai, todėl negatyviai mąstantys žmonės yra dažniau linkę rūkyti ar piktnaudžiauti narkotinėmis medžiagomis.

     

Negatyvaus mąstymo būdo keitimas

 

Lygiai taip pat, kaip neigiamos mintys sukuria nervines jungtis smegenyse, teigiamos mintys taip pat gali tapti mąstymo įpročiu. Atlikti tyrimai parodė, kad teigiamai mąstantys žmonės laimę ir optimistišką mąstymą dažniau renkasi patys, o ne tai įtakoja aplinkybės. Štai keletas patarimų, kaip įveikti negatyvą:

 

  1.  Išmokite atpažinti tai, kas tikra. Mokykitės pastebėti ir gera, ir bloga kiekvienoje situacijoje.

     
  2. Gyvenkite šiuo momentu. Susitelkite į atliekamą užduotį ir venkite galvoti apie praeities klaidas ar galimai būsimas nelaimes. Jei į galvą ateina neigiama mintis, nedelsdami atsakykite bent trimis teigiamais teiginiais.

     
  3. Būkite pozityvūs. Kadangi pozityvumas dažniausiai yra išsiugdytas įprotis, jį reikia lavinti kasdien. Dalyvaukite veikloje, kurioje ugdomas laimingai mąstantis žmogus, pavyzdžiui, medituokite, leiskite laiką su artimaisiais, užsiimkite savo pomėgiais, skirkite laiko nuotaikingų naujienų skaitymui ir klausymui.

     
  4. Paverskite savo negatyvumą veiksmu. Neigiamos emocijos ir mintys yra neišvengiamos, tačiau pozityvūs mąstytojai žino, kaip tuos neigiamus teiginius paversti veiksmais. Pavyzdžiui, pozityvus mąstytojas gali pažvelgti į veidrodį ir pamatyti, kad per atostogų sezoną jis šiek tiek priaugo svorio. Užuot nuolat galvojęs apie savo prastesnę išvaizdą, toks žmogus iškart ją panaudoja kaip pretekstą ir motyvaciją gyventi sveikiau.

     
  5. Praleiskite daugiau laiko su jus įkvepiančiais ir motyvuojančiais žmonėmis. Negatyvumas yra užkrečiamas, taip pat ir – pozityvumas, tad leiskite laiką su teigiamai mąstančiais žmonėmis, kurie jus įkvėps keistis į gera.

Komentarai

Ar žinote, kad...

Vienas britų žurnalas yra paskelbęs atlikto eksperimento duomenis, kurio metu nustatyta, kad moteris, gyvenusi 50 metų santuokoje su knarkiančiu vyru, praranda 4-erius metus miego.

Kitas faktas