Kaip vasarą išvengti sporto traumų: 3 svarbiausios taisyklės ir pirmoji pagalba nelaimės atveju

Kaip vasarą išvengti sporto traumų: 3 svarbiausios taisyklės ir pirmoji pagalba nelaimės atveju
@ Shutterstock

Vasarą daugeliui įprastą tingų laisvalaikį keičia aktyvus važinėjimas dviračiais, riedučiais, komandiniai žaidimai ir kitos sportinės veiklos. Deja, aktyvus laisvalaikis ne tik suteikia didelį malonumą, bet ir padidina traumų tikimybę. Kaip sumažinti traumų riziką dalijasi treneris Tadas Pocius, o pirmosios pagalbos patarimais, kuriuos privalu žinoti kiekvienam, mėgstančiam aktyvų laisvalaikį, dalijasi vaistininkė Audronė Ziemelytė.

Trys auksinės taisyklės

Trenerio T. Pociaus teigimu, pirmoje vietoje pagal dažniausiai patiriamus sužalojimus sporto metu – raiščių bei raumenų patempimai. Taip pat dažnai traumuojamos sausgyslės. Treneris išskiria tris patarimus, kuriuos būtina prisiminti aktyvaus laisvalaikio mėgėjams, siekiantiems išvengti traumų.

Apšilimas. Anot trenerio, tiek mėgėjai, tiek profesionalūs sportininkai dažniausiai patiria traumas pirmosiomis treniruočių ar rungtynių minutėmis, nes pradeda intensyviai sportuoti nespėję tinkamai apšilti. Tad treniruotę būtina pradėti 10-15 min. trunkančiu apšilimu. Tai gali būti intensyvus ėjimas ar bėgimas ir raumenų tempimo pratimai.

Savo jėgų įvertinimas. Treneris teigia, kad atėjus vasarai daugelis pamiršta, kad visus metus nesirūpino savo kūnu ir prakiurksojo ant sofos. Pradėję žaisti tinklinį ar krepšinį ir apimti azarto, žmonės išnaudoja visas savo fizines galimybes, ar net jas viršija. Tai lemia didesnę traumų tikimybę. T. Pocius pataria saugoti save, nepersistengti ir be reikalo nerizikuoti, nes joks medalis nėra vertas skaudžių traumos padarinių.

Sporto salė. Reguliarus sportas padeda palaikyti fizinį krūvį, stiprina raumenis, gerina koordinaciją ir padeda išvengti traumų, todėl, anot trenerio, sportuoti vertėtų ne tik vasarą, bet ir ištisus metus. Taip pat derėtų nepamiršti, kad krūvis turėtų būti didinamas po truputį.

2 psl. »

Komentarai

Ar žinote, kad...

Tyrimais nustatyta, miego metu knarkia net 40 proc. suaugusiųjų. Įvairios statistikos pateikia skirtingus duomenis, tačiau viena – neginčijama, knarkiančių vyrų yra du ar net tris kartus daugiau nei moterų.

Kitas faktas