Šiandieninis maistas, beprotiškas gyvenimo tempas bei netinkamas gyvenimo būdas yra žarnyno priešai. Maitinamės nereguliariai nenatūraliu (rafinuotu, koncentruotu) maistu, kuriame gausu sintetinių bei cheminių priedų: konservantų, dažiklių, kvapniųjų medžiagų, stabilizatorių, tirštiklių. Piktnaudžiaujame miltiniais patiekalais, vartojame daug cukraus, mažai skysčių. Mes geriame ir valgome tai, kas pakliūva po ranka. Vartojame daug vaistų (kontraceptikai, antibiotikai ir kt.), dažnai patiriame stresą.
Nuolat dirginamas žarnynas stengiasi apsisaugoti, todėl išskiria daugiau gleivių. Joms susimaišius su žarnyne esančiomis sunkiai virškinamomis nenatūraliomis maisto dalelėmis, susidaro nešvarumų, kurie nusėda ant žarnos sienelių. Šios nuosėdos pradeda trukdyti normaliam maisto judėjimui, maistas žarnyne užsilaiko ilgiau. Užsiteršus žarnynui, užkietėja viduriai, vystosi įvairios ligos.
Vidurių užkietėjimas (obstipacija) – tuštinimosi sutrikimas, pasireiškiantis sunkesniu, retu ar nevisišku pasituštinimu. Tai liguista būklė, kai racionaliai maitinantis žmogus tuštinasi rečiau kaip kas 48 valandas. Vidurių užkietėjimo požymiai – sunkus tuštinimasis rečiau kaip tris kartus per savaitę, nevisiško išsituštinimo jausmas, tuštinimosi poreikio nebuvimas, kietos išmatos ir mažas jų kiekis.
JAV specialistai teigia, kad gripas gali kelti daug didesnį pavojų negu raupai ar juodligė – jie nustatė, kad esama ryšio tarp gripo ir mirtinų infarkto atvejų, ir tvirtina, jog su gripu susijusių mirčių esama keturis kartus daugiau, negu iki šiol teigta.
Kitas faktas
Komentarai