Kaip pasirūpinti mokyklinuko akimis?


    •jei vaikas pradeda matyti šešėlius – nedelsiant kreipkitės pagalbos pas akių ligų gydytoją.

Kad rega nenusilptų, būtina vaiką pripratinti prie griežto režimo. Pasistenkite riboti laiką, kurį jis praleidžia prie kompiuterio ar televizoriaus. Daugelio pasaulio šalių okulistai tėvams rekomenduoja leisti vaikams pradėti žiūrėti televizorių tik sulaukus 3 metų. Be to, žiūrėdamas televizorių vaikas turi daryti kuo daugiau pertraukėlių. Tėvai turėtų atsiminti: kuo ilgesnės pertraukėlės – tuo sveikesnės vaiko akys. Mažyliui netgi nepatartina žaisti šalia įjungto televizoriaus. Tai irgi kenkia akims. Vyresniems vaikams rekomenduojama televizijos laidas be pertraukos žiūrėti ne ilgiau kaip 1-1,5 valandos ir ne arčiau kaip 2,5m nuo ekrano. Žaidžiant kompiuterinius žaidimus akys vargsta dvigubai. Dirbant juo, kas pusvalandį reikia daryti 10-15 minučių pertraukėles. Be to, reikia neužmiršti mirksėti. Mirksint akis yra natūraliai drėkinama.

Akių ligų gydytojai teigia, jog negalima blogiau matančių vaikų sodinti į arčiausiai lentos esančius suolus. Reikėtų silpnai regintiems vaikams ne keisti suolą, o tinkamai parinkti akinius. Sėdėdamas pirmame suole, trumparegis neturi laiko kada pailsinti akių. Jis žiūri tai į sąsiuvinį, tai į lentą. Jam nelieka erdvės atpalaiduoti akims. Be to, trumparegiai turėtų sėdėti ne šoninėse, o vidurinėse suolų eilėse. Lenta mokiniui turi būti prieš akis. Jei šios taisyklės nesilaikoma, keičiasi žiūros taškas. Tai alina moksleivio akis. Tai tampa dar viena prielaida trumparegystei vystytis. Atkreipkite dėmesį, kaip jūsų vaikas sėdi. Jo nugara turi būti tiesi, atstumas tarp smakro ir stalo turi sudaryti bent 33 cm (padėkite alkūnę ant stalo ir paremkite delnu smakrą – tai ir bus reikiamas atstumas). Negalima skaityti gulint, važiuojant autobusu, prietemoje; leiskite vaikui skaityti, piešti, rašyti tik gerai apšviestoje vietoje, sėdint prie jam pritaikyto stalo.

3 psl. »

Komentarai

Ar žinote, kad...

Tyrimais nustatyta, miego metu knarkia net 40 proc. suaugusiųjų. Įvairios statistikos pateikia skirtingus duomenis, tačiau viena – neginčijama, knarkiančių vyrų yra du ar net tris kartus daugiau nei moterų.

Kitas faktas