Kaip pandemija paveiks ne tik fizinę, bet ir emocinę mūsų sveikatą?

Partnerio turinys
Šis turinys inicijuotas projekto partnerio
Kaip pandemija paveiks ne tik fizinę, bet ir emocinę mūsų sveikatą?
@ Shutterstock

2020-ieji – ypatingi metai. Ypatingi savo išbandymais, sąmoningumo patikrinimu, netradicinėmis šventėmis. Prieš gerus penkis metus tokia 2020-ųjų prognozė būtų pasirodžius kaip dar vienas niekam tikęs bandymas pagąsdinti, kaip kadaise buvo gąsdinama pasaulio pabaigomis. Deja, bet tai, kuo gyvename šiandieną yra tikriau nei tikra ir lieka vienintelis klausimas – kas bus ateityje? Sveikata.lt laida supažindina jus su ekspertų išvadomis apie mūsų tolimesnę emocinę ir fizinę būseną pandemijos akivaizdoje. 

 

Sunkus gedėjimo procesas 

 

Jau spėjome suprasti kaip keistai priverčia jaustis nežinomybė. Psichiatras Raimundas Alekna teigia, kad ši situacija paveikia ne dėl to, kad yra užsitęsusi, bet dėl to, jog yra neįprasta. Neįprastos situacijos sąlygoja tam tikras mūsų organizmo reakcijas, o psichiatras teigia, kad artimiausia būsena šiai reakcijai yra gedėjimo procesas. Žmonės po truputį pradeda suvokti, ko neteko – įprasto gyvenimo ritmo, prie kurio buvome pratę. Šis procesas susideda iš trijų dalių – neigimo, kuomet sunkiai priimame realybę, galvojame, kad tai laikina ir viskas tuoj pat susitvarkys savaime. Vėliau suvokus, kad tai gali paliesti, neigimas perauga į susierzinimo stadiją – žmonės, negalėdami niekuo padėti, pradeda kaltinti visus aplinkinius dėl atsitikusių įvykių. Pykčiui atslūgus, ateina trečiasis etapas – depresija. Pavargę nuo situacijos, žmonės pradeda gyventi depresinėmis nuotaikomis, skundžiasi gyvenimu, abejoja ar pavyks susitvarkyti, atsiranda nepasitikėjimas, nerimas, pradeda kristi darbingumas. Vėl prasideda kaltinimas – gydytojų, valdžios, aplinkinių. 

 

Kaltės jausmas – iš vaikystės 

 

Ši pandemija paliks pėdsaką žmonių atmintyje ilgai. Daugelis žmonių jaus kaltės jausmą, kad pakankamai nesisaugojo, galbūt dėl savo veiksmų kažką užkrėtė. Svarbu yra suprasti, kaip susidoroti su šiuo jausmu. Pirmiausia, pasak R. Aleknos, šie jausmai yra parazitai. „Kaltės jausmas, gėda, sąžinės graužatis yra jausmai parazitai, atsiviję mus iš vaikystės. Kadaise tėvai, nežinodami, kaip teisingai mus auklėti, įskiepijo šiuos jausmus tam, kad galėtų manipuliuoti. Toks jausmas žmoguje visuomet gyvena ir vos pasitaikius palankiai situacijai, išlenda ir pradeda naikinti emocinę gerovę. Sąmoningas žmogus visada suvoks, kad padarė viską, ką galėjo, jog apsaugotų save ir aplinkinius, ir netgi nesėkmės atveju prisimins, kad 100 proc. veiksmingo būdo išvengti tokios ligos nėra.“ 

 

Miglota psichinės sveikatos ateitis 

 

Psichologinių ligų, depresijos, įvairių sutrikimų skaičiaus padidėjimas pandemijos akivaizdoje yra neabejotinas. Žmonės kas dieną girdi apie perkrautas ligonines, netektis, vietos trūkumą mirusiems laikyti. Tokios žinios mobilizuoja daugelį ir grėsmės akivaizdoje žmonės pradeda daugiau mąstyti apie galimai liūdnas pasekmes. Didžiausias skaičius psichinių sutrikimų bus diagnozuoti tuomet, kaip teigia psichiatras Raimundas Alekna, kai banga atslūgs. 

 

2021-ųjų prognozės 

 

Pasak virusologo prof. Sauliaus Čaplinsko, į 2021-uosius reikia žiūrėti su viltimi ir tikėtis, kad virusą pavyks perlaužti į gerąją pusę bent didžiąją dalimi. Suprantama, kad šiltuoju metų laiku sumažėja koronaviruso plitimo intensyvumas. Lietuvoje virusų plitimo laikas yra gruodžio, sausio mėnesiai, o vasario mėnuo dažniausiai pasiekia piką susirgimų skaičiumi. Profesorius tikisi, kad prisidėjus tinkamam žmonių elgesiu ir sąmoningumui, vasarą galėsime labiau atsipūsti. Nors, pasak S. Čaplinsko, tikėtis, kad šiais metais pavyks suskiepyti visus Lietuvos gyventojus būtų mažų mažiausiai naivu, vis tiek paskiepyta gyventojų dalis ir tie, kurie jau persirgo ir įgijo imunitetą, sudarys daugumą, todėl virusas taip smarkiai nebeturėtų plisti. 

 

Skiepams – ne? 

 

Kaip ir kalbant apie kitas ligas, taip pat ir apie koronavirusą, žmonių, kurie yra prieš skiepus, bus visuomet. Profesorius teigia, kad yra kelios skirtingos priežastys, dėl ko žmonės nesiskiepija. „Iš vienos pusės yra žmonių, kurie negali skiepytis dėl objektyvių priežasčių, pvz.: dėl sveikatos, bet tokių nėra daug. Didesnė dalis yra neapsisprendusių žmonių, kuriuos galima išskirti į dvi kategorijas. Pirma – žmonės, kurie bijo iš nežinojimo. Tokiu atveju žmones reikia tinkamai šviesti, paneigti jų asmeninę nuomonę moksliniais faktais bei įrodymais. Ir yra kiti, kurie griežtai nusistatę prieš skiepus – su tokiais žmonėmis net nėra ko veltis į diskusiją“. S. Čaplinsko požiūris optimistiškas: pavykus paskiepyti 70 proc. žmonių, ženkliai sumažėtų galimybės virusui plisti. Žinoma, pavienių užsikrėtimo atvejų išliktų, tačiau nebebūtų šuolių, perkrautos sveikatos priežiūros sistemos, tiek daug netekčių. 

 

Nauja viruso atmaina 

 

Virusologo neramina mintis, kad dauguma jaunų žmonių yra linkę numoti ranka į virusą: jeigu neturi gretutinių ligų, teigia, kad viruso visiškai nebijo, tad nėra nuo ko saugotis, o tuo labiau – skiepytis. Net ir būnant jauno amžiaus reikėtų saugotis – nauja viruso atmaina, plintanti Jungtinėje Karalystėje, daugiausiai paveikia 41 metų amžiaus vidurkio asmenis, tai yra pakankamai jaunas amžius. Kuo daugiau jaunų žmonių užsikrečia, tuo daugiau komplikacijų atsiranda, kurios gali baigtis ne taip laimingai. 

 

Jūs – ne vieni 

 

Profesoriai linki, kad 2021-ieji metai būtų daug geresni nei praeiti, tikėkimės, kad vakcinacijos apimtys bus pakankamai didelės ir galėsime ramiai grįžti į normalų gyvenimo ritmą. Laida „Sveikata.lt“ primena, kad šis laikotarpis yra sunkus mums visiems, jei jaučiate nerimą, liūdesį, kankina depresijos požymiai, žinokite, kad šiuo metu panašūs jausmai lanko visus pasaulio žmones. Kartu mes galime įveikti viską, todėl užuot pasidavę neigiamoms emocijoms, susitelkime ir apginkime žmoniją nuo ištikusių nelaimių! 

 

Sekmadieniais, 9 val. ryte per TV3 laida „Sveikata.lt“. Įsijunkite ir sužinokite apie savo organizmą iš profesionalų lūpų!

Komentarai

Ar žinote, kad...

Jeigu ima smarkiai plakti širdis, pasigaminkite citrinos sulčių ir medaus koncentratą ir išgerkite vienu ypu.

Kitas faktas